Lietuvių kalbos ir matematikos egzaminai

Štai po netrumpos pertraukėlės ir vėl priverčiau savo rankas spaudyti klavišus, idant parašyčiau šitą rašliavą, kurią jūs ir skaitote. Šį kartą aprašysiu įspūdžius iš dar dviejų apturėtų egzaminų. 

Štai birželio 3 dieną Jono Pauliaus II gimnazijoje laikiau lietuvių kalbos egzaminą. Jo esmė - parašyti 500 žodžių  (arba 400 žodžių, jei jūsų kilmė nulemia negebėjimą kurti) rašinį, kuris gali būti arba samprotavimo arba literatūrinis. Abi šios rūšys turėjo po dvi temas, iš kurių vieną reikėjo ir pasirinkti. Kadangi mūsų literatūrinio rašinio rašyti nemokė (jeigu ką, tai yra gerai, nes jei būtų mokę ir samprotaujamojo, ir literatūrinio, tai nė velnio nebūtume išmokę apskritai. Ir šiaip literatūrinį rašinį parašyti sunkiau, nes ten reikėtų atmintinai išmokti tekstus, o to tikėtis iš mūsų būtų tikrai naivu) ir prisakė jokių būdu nieko kito, išskyrus samprotavimo rašinį, nerašyti, galėjau pasirinkti iš dviejų temų: "Ar atlaidumas - silpno žmogaus bruožas?" ir "Kodėl pasauliui reikia maištininkų?". Pastarąja tema ir nusprendžiau rašyti. Iš pradžių dvejojau, kurią temą pasirinkti, kuria tema galėčiau daugiau parašyti, kuo ką galėčiau paremti, bet galiausiai nusprendžiau, kad maištininkai kaip nors sueis. Šiaip nemanau esąs maištingas žmogus, man daug labiau prie širdies yra atleisti. Bala žino kodėl aš būtent tą temą pasirinkau. Sugalvojau tris teiginius, kurie iš pradžių atrodė pusė velnio. Rėmiausi "Hamletu", Maironiu, V.Kudirka, J.Biliūno novele "Laimės žiburys". Nežinau, kur čia maištas. Telieka tikėtis, kad kūrinius pavyko apvolioti maišto miltuose ir taip pritraukti iki normalaus argumento lygio. Tai, ką aš parašiau, man visai nepatinka. Labiausiai dėl to, kad teiginiai galėjo būti skirtingesni, argumentavau labiau buitiškai, nei norėjau. Labai keista buvo tai, kad visos geros mintys pradėjo ateiti į mano galvą tada, kai jau nieko nebegalėjau pakeisti. Jei būčiau ėmęs taisyti rašinį - būčiau nebesuspėjęs ir praradęs brangius taškus iš struktūros. O kokia kančia sėdėti ir suprasti, kad rašiny, kuriam ruošeisi iš esmės visus 12 metų, parašei kažkokią nesąmonę. Šitas egzaminas man visai nepatiko. 

Tačiau matematikos egzaminas taip pat nebuvo tai, ką aš prisiminsiu su džiaugsmu. Šiam egzaminui nemenkai ruošiausi - ir kartojausi, ir sprendžiau pavyzdines užduotis, praeitų metų egzaminus. Tai išeidavo neblogai - didžiąją dalį išspręsdavau teisingai ir tikėjausi iš egzamino kažko panašaus, o gal net daugiau. Galvojau, kad egzamine taip neskubėsiu, susikaupsiu ir nebus kvailų klaidų. Kurgi ne. Laikant egzaminą laikas praskriejo labai greitai, padariau bent vieną kvailą klaidą, o dar daugiau užduočių liko neišspręstos. Šiaip egzaminas nebuvo sunkus. Tikėjausi, kad man geriau pasiseks. Dabar susitikrinus su draugais galiu tikėtis apie 39 taškus iš 60. Tai nėra blogai, bet ir nėra gerai. 

Labai nesmagu buvo išėjus iš egzamino sužinoti, kad kai kurie uždaviniai, kurių neišsprendžiau, iš tiesų buvo visai lengvi. Einam su draugu, tikrinamės, ką parašėm, ir pasirodo, kad tai vienas, tai kitas kažką ne taip esam išsprendę. 

Smagiau buvo tai, kad matematikos egzamine savo grupės sąraše buvau pirmoje vietoje, tai teko papurtyti ir apžiūrėti užduočių voką. Viskas buvo tvarkoje ir pasirašiau, kad vokas nepažeistas. Bent jau šiokia tokia atrakcija. :)

Šie du egzaminai man visai nepatiko. Tik nueik, stenkis, o išeisi su milžinišku nusivylimu širdyje. 

O dabar dar kankina nežinia, kokie bus rezultatai. 

Gera žinia yra ta, kad jau 3/4 užduoties atlikta - liko vienas vienintelis fizikos egzaminas ir jam turiu pakankamai daug laiko pasiruošti. Ne taip, kaip matematikai, tarp kurios ir lietuvių kalbos egzaminų buvo tik viena diena. Tas, kas taip sugalvojo, galėtų susideginti. 

Tai tiek. Netrukus norėčiau parašyti dar įrašų. :)

Anglų kalbos egzaminas

Šeštadienį apturėjau savo pirmąjį brandos egzaminą. Pirmą iš keturių.

Anglų kalba man sekasi visai neblogai, tad kinkos smarkiai nedrebėjo. Atrodo, kad egzaminui beveik nesiruošiau - namuose tik pasikartojau rašinio struktūrą ir žiūrėjau Top Gear (kas beveik visiškai su egzaminu nesusiję). O ką tam anglų egzaminui kartotis? Visus pastaruosius dvejus metus mokykloje ruošė ir manau visai neblogai paruošė, o jokių formulių klausymo ar skaitymo užduotyse nepritaikysi. Kaip galima suprasti, turiu nuojautą, kad pasirodžiau neblogai. Aišku, būtų gerai, kad tai ir pataptų tiesa. Sutikrinau savo atsakymo variantus su atsakymais, kuriuos atsiuntė draugai (o iš kur jie gavo, neįsivaizduoju), ir atrodo, kad per visas listening'o ir reading'o užduotis padariau tik dvi klaidas. Tai yra visai neblogai.

Kaip parašiau laišką ir rašinį neįsivaizduoju. Laiško tema šiek tiek nustebino:

Teko rašyti apie kitą patinkančią grupę. :)

Rašinio tema buvo: 

Po egzamino internete pamačiau štai ką:

Nesupratau, kur čia juokas paslėptas. Po to mokykloje išgirdau, kad daug kas nesuprato, kas ta masinė medija. Gerai, prisipažinsiu - pats nesu mažiausiai apsiskaitęs žmogus pasaulyje, bet nežinoti kas yra masinė medija... Nors ir pats ne tobulai parašiau. Pradėjau tokiu sakiniu: "Since the invention of the radio, mass media has found a special place in our hearts". Bet, pasirodo, kad masinė medija taip pat yra ir laikraščiai su žurnalais, o jie, matyt, pasirodė anksčiau, nei radijas. Kažkaip nesusimąsčiau apie tai.

Nors atrodė, kad laiko bus daugiau nei pakankamai, rašinį pabaigiau perrašyti likus 5 minutėms iki egzamino pabaigos. Kažkaip keista ir baugu, kas bus per kitus egzaminus.

Dabar liko tik sulaukti rezultatų ir pasiruošti kitiems egzaminams.

Raportas [gegužės 10]

Orui sušilus, visas pasiryžimas parašyti naujų įrašų ėmė ir išgaravo. Ir tikrai, kai toks gražus oras, norisi išlėkti į lauką, tad nelabai laiko belieką prisėsti prie kompiuterio rimtam darbui. Tikiuosi ir jūs, kas čia dar skaitote, nesupykote, kad paskutinis įrašas čia buvo apie slidinėjimo sezono uždarymą, ir taip pat pasimėgavote kaitria pavasarine saulute. Beje, tai yra ganėtinai neįtikėtina, per kiek laiko temperatūra nuo 0 laipsnių pakilo iki gerų 25!
O čia manau papasakoti kuo pastaruoju metu užsiiminėjau.

Dviratis

Jau praeitų metų rudenį žadėjau pirkti naują dviratį. Senasis buvo tapęs tikru trantu - visas girgžda, grandinė krenta, kelnes plėšo ir šiaip ne itin patikimas. Jau beveik buvau nusižiūrėjęs vieną, bet niekaip nesusiruošiau nusipirkti. Ir net nežinau ar blogai padariau.

Užsitęsusiai žiemai staiga išėjus ir orui šylant vėl pradėjau ieškoti dviračių. Norėjau rasti kokį padorų už  apie 1000 litų, bet, daug parduotuvių aplankius, nieko, kas mane tenkintų, už tokią kainą neradau. Tada kilo mintis atnaujinti jau turimą dviratį. Viską, kas buvo palūžę ar nusidėvėję pakeičiau - taigi, galima sakyti, viską išskyrus rėmą.

Na, gerai, gal ne tiek drastiškai, bet nusipirkau naujas galines žvaigždes, priekines žvaigždes su švaistikliais, metalinius pedalus, priekinių pavarų perjungėją, grandinę, pedalų ašį ir padangą. Taip pat nuo šiol dviratis turi ir kojelė. Viskas kainavo 300 litų ir dabar turiu visai padorų dviratį. Dar šiek tiek tepalų šen bei ten ir, žiūrėk, važiuoju visiškai tyliai. Manau, kad su naujomis detalėmis dviratis dar kokius trejus metus kaip minimum atitarnaus. Tikiuosi.

Orientacinės varžybos "Mink taką #1"

Sekmadienį turėjau progą sudalyvauti LT Geo Team organizuotose orientacinėse varžybose. Galima sakyti, kad dviratį išsitraukiau vien dėl šio renginio ir jis paskatino mane kuo greičiau tą savo geležinį žirgą susiremontuoti. Tačiau tai reiškė ne visišką dviračio ištestavimą. 

Dieną prieš, kai jau dviratis buvo atnaujintas, išvažiavau išbandyti ar viskas veikia. Teko pareguliuoti bėgius - nieko ypatingo, tik važiavimo pabaigoje pajutau, kad atsisuko pedalą prie ašies laikantis varžtas. Grįžęs namo prisukau su kažkokiu nepatogiu raktu. O jau geriau būčiau prisukęs normaliai, nes kitą dieną per varžybas tas varžtas atsilaisvino vėl, vėl ir vėl. Taip ir priveržinėjau tą varžtą, o varžybose tai tikrai nepadėjo. Grįžęs namo paėmiau gerą raktą ir užveržiau tikrai gerai - dabar viskas tvarkoje. 

O varžybų esmė buvo atpažinti tam tikras vietas bei paminklus iš nuotraukų ir prie jų nukeliavus rasti lipduką su tam tikru kodu. Buvo smagu, nors ir pasiekėm tik 4 vietą... iš 5. :) Pasirodo, nors ir esu daug kur buvęs Vilniuje, nė velnio nežinau, kur kas yra. Aišku, objektai nebuvo patys žymiausi ir net turizmo informacijos centras nelabai padėjo, bet ei - buvo smagu ir tai svarbiausia.

Visa mūsų komanda. Tikiuosi niekas nesupyks, kad nuotrauką čia įdėsiu.

Protų mūšiai

Jau kokį mėnesį beveik kiekvieną trečiadienį dalyvauju protų mūšiuose, kurie vyksta Franki vyninėje. Iki to nebuvau niekur kitur dalyvavęs, tik apie protmūšius girdėjęs. Ir štai kai tik pirmą kartą sudalyvavau, pasijutau kvailoku esąs, tačiau pamalonino tai, kad mūsų komanda laimėjo 1 vietą, o tai yra be galo smagu. Po to sekė dar kelios 1 vietos, iš kurių viena - viso mėnesio. Gal vis dėlto nesu kvailas? :) Na, bet komandoje yra tikrai protingi žmonės, kurie išgalvoja atsakymus į daugelį klausimų, kurie gali pasirodyti ne tokie jau ir lengvi.

Tiesa, pirmą kartą atėjus vienas iš klausimų buvo parašyti kokios grupės tai vaizdo klipas. Pasirodė Enjoy The Silence (įrašas ne pačios geriausios būklės - pažadu po egzaminų sutvarkyti), o šitą aš galiu akimirksniu atpažinti, bo jau nežinia kelintą kartą rašau, kad Depeche Mode yra mano mėgstamiausia grupė. :) Sutapimas? Kartais atrodo, kad mano gyvenime tokių sutapimu gan daug pasitaiko. Bet tai jau visai kita tema, gal net atskiro įrašo verta. 

Taigi, kol kas skiname pergales protų mūšiuose. Mes tikriausiai esame jauniausia komanda, bet čia gali būti mūsų sėkmės paslaptis - apie daug ką mokomės mokykloje ir dar praėjo palyginti nedaug laiko, kad spėtume užmiršti. Bet, matyt, mes šiaip protingesni. :D

Na gal šiam įrašui pakaks. Daug laiko užima rašymas, nors atrodo, kad nieko ypatingo neparašau. O visgi turiu eiti - švęsim protmūšių pergales. Tad iki! Kitas įrašas, tikiuosi, pasirodys greičiau nei po pusės mėnesio.