12/365: PSU

Vakar įvyko daug dalykų. Buvo šiek tiek liūdna, šiek tiek skaudu, bet didžioji dienos dalis praėjo labai linksmai.

Apie liūdną dalį nerašysiu, nes tai yra privatu.

Skaudi dalis: norėjau atitraukti vieną tokią spintelę. Kad tai padaryti reikėjo patraukti iš kelio tokią dėžę. Kažkodėl nepastebėjau, kad ant tos dėžės, be kitų daiktų yra padėti hanteliai. Pakėliau dėžę ir po akimirkos pajutau labai nemalonų jausmą pavadinimu skausmas. Vienas iš tų svarmenų užkrito man ant kojos nykščio. Nepatariu to bandyti namuose ar kokioje kitoje vietoje. Ir iš vis nemėtykit daiktų ant savo kojų. Nu baisiai nesmagus dalykas. Bet, rodos, siaubingai nenukentėjau.

O dabar prie kiek linksmesnių dalykų. Buvau mieste. Kartu su draugu, kurio vardas ir pavardė redakcijai žinomi, aplankėm keletą vietelių, kur pardavinėja vinilines plokšteles. Nežinojau, kad tokių Vilniuje yra. Logiškai mąstant aišku, kad bent viena tokia parduotuvėlė turėtų būti tokiame nemažame mieste.
Panaršius plokšteles užsinorėjau gramofono. Vieną plokštelę jau turiu - Hiperbolės, o tarp parduodamų mačiau nemažai Depeche Mode, ACDC, Queen plokštelių. Gaila, nekilo mintis paieškoti Electric Light Orchestra. Nu tai žodžiu, pamatęs šitokias plokšteles, panorau jas turėti ir turėti su kuo jas groti. Bet, matyt, tokie norai ir liks norais.

Buvom ir kitur mieste, bet štai man reikėjo į Fortako parduotuvę. Prisireikė daugiau galios LED juostoms. Jau galvojau pirkti galingą transformatorių, bet antras draugas, kurio vardas ir pavardė redakcijai taip pat žinomi, patarė neeikvoti pinigų ir nusipirkti kompiuterio maitinimo šaltinį. Ir iš tiesų, kur 100 litų vien už 100W transformatorių, o kur 44 litai už 350W jau paruoštą naudojimui kompiuterio maitinimo šaltinį. Labai džiaugiuosi paklausęs patarimo. Tai štai su pirmu draugu nukeliavom į parduotuvę, kur atsiėmiau šitą maitinimo šaltinį (kurio nuotrauka ir matoma įrašo viršuje).

Ir galiausiai su šiais abiem draugais, kurių vardai ir pavardės redakcijai žinomi, nuėjome pažiūrėti Redirected. Internete perskaičiau visokių atsiliepimų. Vieniems jis labai patiko, kitiems visai pasirodė visai netikęs filmas. Aš tiesiog tikėjausi juokingo filmo su daug keiksmažodžių ir kitkuo, kas cenzą darė N-18. Ir visko ten buvo. Kalnai keiksmų, vienas ant kito lipančių, bet tokiame kontekste jie visai tiko. Buvo juokingų vietų, buvo ir nelabai, bet bendrai paėmus, sakyčiau, kad filmas kaip pramoga, visai vykęs. Nesu tokių filmų fanas, bet ei, bent jau man patiko kartu su draugais praleisti porą valandų žiūrint šitą filmą.

Tai tokia dienelė. Palyginus su kitomis, visai nemažai nuveikta.

Filmas: Geležinis žmogus 3

Pagaliau, po ilgokos pertraukos vėl nuėjau į kino teatrą pažiūrėti filmą. Pasirinkau "Geležinis žmogus 3", nes šis filmas kino teatruose rodomas jau gan ilgai, tai bijojau, kad dar padelsus jo gali nebelikti repertuaruose.

Man šis filmas patiko. Net labai. Geležinis žmogus, matyt, yra mano mėgstamiausias herojus ir net ne dėl to kostiumo, bet dėl to, kad Tony Stark'as yra inžinierius. Šiame filme kažkaip pasijuto galvojimo ir darymo idėjos, kam galbūt turėjo įtakos maker'ių judėjimas, kuris yra populiarus JAV. Grįžęs namo net pradėjau paišyti eskizus dalykų, kuriuos norėčiau pasigaminti. Nedažnai filmas mane taip įkvepia.

O filmas pasakoja apie tai, kaip blogiukas Mandarinas kelia teroristinius išpuolius prieš JAV. Geležinį žmogų kamuoja nemiga, košmarai ir nerviniai priepuoliai, dėl priežasties, kurios taip gerai ir nesupratau. Matyt jau nebeprisimenu praeitų filmų. Ir štai geležinis žmogus pasako, kad jis to Mandarino nebijo ir nori jam atkeršyti. Netrukus Tony namas yra susprogdinamas. Geležinis žmogus lieka vienas ir dar ne per geriausios būklės, bet vis tiek nepasiduoda ir tęsia kovą.

9/10.

Filmas: Užmirštieji

Žemę užpuolė ateiviai. Jie sunaikino mėnulį ir nusiaubė mūsų planetą. Kilo karas, buvo pasitelktas branduolinis ginklas. Žmonės laimėjo, bet Žemė tapo beveik negyvenama. Dabar visi žmonės ruošiasi iškeliauti į Titaną ir evakuavosi į kosminį laivą - Tet'ą.
Tiesa, žemėje dar liko keli žmonės. Tai Džekas ir Viktorija - jie prižiūri dronus, kurie saugo vandens siurbyklas ir žudo ateivius. Džekas yra taisytojas, o Vik yra kaip ir jo dispečerė. Jiedu yra efektyvi komanda. Tačiau kol Vik laukia nesulaukia, kol jie išskirs, Džekas nesupranta, kodėl jie, nors ir laimėję karą, turi išskirsti. Jis taip pat sapnuoja sapnus, nors jiems ir buvo ištrinta atmintis ir tai jam atrodo keista.
Tik štai kartą į Žemę nukrenta kažkoks daiktas. Pasirodo, tai yra kosminis laivas, o jame žmonės, miegantys specialiose dėžėse. Džekas atskrenda pasižiūrėti, kas ten tokio. Taip pat atskrenda ir dronai. Jie pradeda žudyti žmones, tačiau Džekui pavyksta vieną išgelbėti. Pasirodo, tai yra moteris, kurią jis sapnuoja savo sapnuose. Pasirodo, tai yra jo žmona - Džiulija.
Džiulija ir Džekas nukeliauja prie laivo duženų, kur turėtų būti juodoji dėžė. Tik, jos beieškant juos sučiumpa ateiviai.
Pasirodo, tie ateiviai nėra tai, ko Džekas tikėjosi. Galbūt viskas yra visai kitaip?

Tai tiek filmo atpasakojimo. Šitas filmas man visai patiko. Skraidantis aparatai, lazeriniai ginklai, o labiausiai sužavėjo milžiniškas lietimui jautrus ekranas - stalas. O jei rimtai, tai filmas patiko, dėl to, kad siužetas pasisuka, kaip iš pat pradžių nesitiki, bet gali nujausti. Juk dažnai ir pats žmogus būna įsitikinęs vienaip, o po to paaiškėja, kad jis visą laiką klydo.
Tai nėra filmas, į kurį būtina nueiti (kaip kad Džango), bet nemanau, kad jį verta ir praleisti. Man pasirodė, kad tai yra gražus, įdomus filmas, kuris gal dar labiau patiktų tiems, kam įdomu mokslinė fantastika.

7/10.

Filmas: Ozas: didingas ir galingas

Pradėsiu nuo to, apie ką filmas. O filmas pasakoja apie fokusininką Ozą, kuris dirba atrakcijonų parke ar cirke Kanzase. Įvykus šiokiai tokiai situacijai, Ozas įsėda į oro balioną. Kad ir kaip keista bebūtų, už kelių šimtų metrų sukasi viską nuo žemės paviršiaus šluojantis tornadas ( iš kur jis atsirado ir kaip niekas nesugebėjo jo pamatyti, neįsivaizduoju), kuris įtraukia oro balioną su Ozu į save. Staiga oro balionas yra išspjaunamas lauk ir atsiduria Ozo šalyje. Ozas susitinka gerąją raganą Teodorą, kuri papasakoja, kad Ozo atvykimas buvo aprašytas pranašystėje. Pasirodo, Ozas yra galingas burtininkas, kuris įveiks piktąją raganą ir išlaisvins Ozo šalį nuo blogio, ar bent jau turėtų toks būti.

Šis filmas mane smarkiai nuvylė. Jei nežiūrėjote treilerio, pažiūrėkite ir pagalvokite, ką tokiame filme turėtumėte išvysti. Aš pamatęs treilerį pagalvojau, kad filmas bus gan įdomus, gal šiek tiek panašus į kokią Narniją. Maniau, kad filme prieš raganą kovos kaip reikiant, burtininkas surinks armiją ir bus įdomu žiūrėti kaip ten viskas bus.
Man sakė, kad filmas vaikiškas, bet pažiūrėjęs treilerį nepatikėjau. Jis atrodo gan šiurpokas. Ir visgi filmo pabaigoje teko pripažinti, kad filmas gan vaikiškas. Ir gal net ne vaikiškas, o tiesiog kvailas. Pradedant nuo savanaudžio, mergišiaus Ozo ir jo kvailos šypsenos, nuo kurios darėsi bloga. Veikėjų dialogai yra tokie banalūs, kad atrodo lyg parašyti penkiamečiams. Nepatiko aktorių vaidinimas, viskas atrodė labai dirbtina. Filme nėra jokios klastos ir jokio pasitikėjimo. Teks atskleisti šiek tiek detalių, kurios gali sugadinti viso filmo žiūrėjimo patirtį, bet negaliu susivaldyti. Ozui reikia nugalabyti piktąją raganą, nes tai padaręs jis išgelbės šalį, taps Ozo miesto valdovu ir, svarbiausia, gaus visus miesto turtus. Ar sakiau, kad Ozas baisiai arogantiškas ir egoistiškas? Gal tai būtų pakenčiama, jei jis filmo gale kaip nors pasikeistų, tačiau man pasirodė, kad nė velnio jis geresniu netapo. Taigi Ozas turto noro vedamas išėjo ieškoti tos piktosios raganos. Aišku, raganą surado, teliko ją sunaikinti. Bet pasirodo, ta ragana visai ne bjauri ir ne pikta, o Ozas būdamas baisus mergišius ja susižavėjo. Jokio įtarumo - žiūrėk jie jau geriausi draugai, eina ir šnekučiuojasi. O ta ragana Teodora, kurią Ozas sutiko pradžioje, užmatė, kad Ozas eina su kita ragana ir iškart taip užpavydėjo, kad nusprendė iš keršto nudobti tą Ozą. Jokio pasitikėjimo. Jei filmas toks kvailas, kad atrodo lyg vaikiškas, ko jis tuos vaikus turėtų pamokyti? O kalbant apie vaikus, tai aktorių vaidyba ir dialogai jiems būtų gal ir suprantami, tačiau filme nemažai vietų, kurios mane vertė krūptelėti. Toks jausmas, kad nori vaikus išgąsdinti. O gal šiais laikais vaikai jau nieko nebebijo? Na ir jei nieko nebijo, tai šiame filme nerasta jokio smurto. Baisu, bet niekas nekovoja. Ozo šalies gyventojai negali nieko nužudyti. Tikriausiai ims ir uždaužys raganą guminiais cypčiojančiais plaktukėliais. Ir iš vis, ta ragana net nemiršta - ji išgąsdinama ir ištremiama.

Jei tai, ką parašiau aukščiau yra nesuprantamos blevyzgos, pasakysiu trumpai. Šis filmas man labai nepatiko. Suaugusiam žmogui, aktorių vaidyba ir dialogai atrodys labai nevykę ir banalūs. Maži vaikai šiame filme apsiverktų, kai juos išgąsdintų koks skraidantis babūnas ar kitokia pabaisa. Filmas gal tiktų vaikams, na jau kokio mokyklinio amžiaus, bet jie dar sugalvos paimti pavyzdį iš veikėjų ir taps savanaudžiais niekšais.

Jei manote kitaip ar pritariate ir turite savų minčių, parašykite komentarą! :)

2/10.

Filmas: Linkolnas

Šiame filme vaizduojama kaip JAV prezidentas Linkolnas vienijo civilinio karo kankinamą šalį ir bandė panaikinti vergiją. Beveik viskas šiuo sakiniu ir pasakyta. Nemanau, kad verta gilintis į smulkmenas, nes tada nebeliks jokio įdomumo tiems, kas gal dar žiūrės šį filmą.

Na, o pats filmas man pasirodė ganėtinai nuobodus. Prezidentas nori, kad būtų priimta konstitucijos pataisa, dėl to jam reikia surinkti politikus, kurie už ją balsuotų. Taip pat tuo pat metu vyksta ir pilietinis karas - prezidentas turi rūpintis ir kariniais reikalais. O kur dar jo šeimyninis gyvenimas. Žodžiu, sunkus darbas.

Gal filmas atrodytų įdomesnis, jei būčiau amerikietis ar domėčiausi jų istorija, tačiau labai nesidomiu, o ir filmas neprivertė susidomėti. Labai daug politikos. Gal dėl to ir pasidarė nuobodoka?  Linkolnas nori užsitikrinti kongreso narių balsų daugumą, tarp politikų kyla kivirčai, o balsavimo terminas artėja ir dar šalį kankina karas - Linkolnui daug kas gali sumaišyti pasiekti tikslą. Atrodytų yra dėl ko nerimauti, bet filme pasigedau būtent įtampos, kažko, kas verstų jaudintis ir įdėmiai sekti veiksmą.

Net nežinau ką daugiau pasakyti. Gal tai yra neblogas istorinis filmas, apie didžią asmenybę ir kilnius tikslus, tačiau tikrai ne toks, kuris smarkiai prikaustytų dėmesį.

Jei turite savo nuomonę, palikite komentarą. Gal aš čia kažko svarbaus neįžvelgiau, nes IMDb reitingas - 7,7, kol mano tik...

4/10.

Filmas: Argo

Vakar žiūrėjau filmą "Argo". Ir ne bet kur, o senajame Vingio kinoteatro korpuse, kuriame jau labai seniai nebuvau žiūrėjęs filmo.

Perspėjimas: šiame įraše gali būti atskleistos filmo detalės!

   

Iš pačio filmo nežinojau ko tikėtis. Nors aprašyme ir vardijama daug visokių pasiekimų ir apdovanojimų, nebuvau labai sujaudintas ir iš filmo stebuklų nesitikėjau.

O filmas yra paremtas tikra istorija. Radau vieną straipsnį (aišku, anglų kalba) apie tikrus įvykius. Jį galite rasti čia (http://goo.gl/E8HCs). Taip pat informacijos yra ir vikipedijoje: http://en.wikipedia.org/wiki/Iran_hostage_crisis ir http://en.wikipedia.org/wiki/Canadian_Caper.

Jei nenorite skaityti gan ilgų straipsnių, trumpai papasakosiu kas vaizduojama filme.
Irano naftos pramonėje buvo įsigalėjusi Anglija ir JAV. Iraniečiai išrinko Mohammad Mosaddegh ministru pirmininku, o jis visą tą naftos pramone nacionalizavo. Anglijai ir JAV tai, aišku, nepatiko, taigi 1953 metais buvo suorganizuotas perversmas ir į valdžią atėjo šeichas Mohammad Reza Pahlavi. Jis buvo labai išlaidus šeichas, o tuo tarpu Irano tauta badavo. Šeichas nusprendė Iraną paversti vakarietiška valstybe, o tai supykdė šiitus - didžiausią dalį visuomenės. Galiausiai šeichas buvo nuvertas, išvyko į JAV. Į valdžią atėjo Ayatollah Khomeini - Irano religinis lyderis. Irano žmonės kėlė riaušes prie JAV ambasados, reikalaudami, kad šeichas būtų sugrąžintas ir iraniečiai galėtų su juo susidoroti.
1979 m. lapkričio 4 dieną, sukilėliai įsiveržė į JAV ambasadą. 6 diplomatams pavyko pasišalinti, jie, ieškodami prieglobsčio, nukeliavo į Kanados ambasadą. Jie liko vieninteliai amerikiečiai šalyje, kuri nekenčia JAV. Kilo klausimas kaip juos išgabenti iš tos prakeiktos šalies.
Ties šiuo momentu pagalvojau, kad atvyks kokia JAV armija, vyks visokie susišaudymai ir filmas bus panašus į kitokius, kuriuose išlaisvinami įkaitai. Tačiau būsiu klydęs.
Čia pasirodo CŽV agentas Tony Mendez, kuris specializuojasi būtent tokių įkaitų išvadavimu, prisidengiant kitokia situacija. Ir štai jam kyla mintis išvaduoti tuos šešis diplomatus, apsimetant, kad jie yra filmo pavadinimu "Argo" kūrėjai iš Kanados, kurie žvalgosi Irane filmavimui tinkamų vietų. Sukuriama kino kompanija ir Tony išvyksta į Iraną pas diplomatus.

Iš filmo nesitikėjau nieko gero. Galvojau, kad čia bus dar vienas įkaitų išlaisvinimo filmas ir, sprendžiant iš pradžios, dar ir nuobodokas. Bet kai buvo pasiūlyta tokia beprotiška diplomatų išlaisvinimo idėja, filmas pasidarė daug įdomesnis. Ir visą tai paremta tikrais faktais, kuo aš vis dar sunkiai galiu patikėti. Žiūrint, visą laiką kamuoja įtampa. Sakyčiau, filme tos įtampos net per daug - vis neramu dėl tų amerikiečių. Juk jei iraniečiams kiltų koks įtarimas, būtų padarytas bet koks neatsargus veiksmas - ambasados darbuotojams šakės. Įsitempimas lydi ligi pačios filmo pabaigos, kai... Štai ir nesakysiu ar pavyko operacija, ar juos visgi sušaudė. Nors žinant, kad filmas amerikietiškas, ir tai, kad pasiremta tikrais įvykiais, apie kuriuos galima pasiskaityti, pabaiga yra aiški.

Man patiko šis filmas, nes sužinojau kai ką neįtikėtino, kas, atrodo, ir turėtų būti tik filmo scenarijuje, tačiau vyko iš tikro. Visa tikra netikros netikro filmo kompanijos operacija, jos rizika ir įtampa daro šį filmą kitokį. Tokį, dėl kurio man negaila dviejų valandų, praleistų jį žiūrint, ir vertą pasiūlyti peržiūrėti.

7/10.

Filmas: Ištrūkęs Džango

Visai neseniai kino teatre žiūrėjau filmą pavadinimu "Išrūkęs Džango". Šioks toks susidomėjimas šituo filmu kilo, kai apie jį išgirdau Still Untitled podcast'e (jį įdėsiu įrašo gale). 

Nenoriu gadinti įspūdžio tiems, kurie gal dar tik norės pažiūrėti filmą, bet šiokios tokios detalės turi būti atskleistos, tad perspėju.

Pagrindinis šio filmo veikėjas - juodaodis vergas vardu Džango, kuris vilkstinėje vedamas bala žino kur. Staiga iš medžių tankmės išnyra vėžimaitis, kuriuo važiuoja kažkoks ponulis, kuris kaip tik ieško vieno tokio vergo, kuris atpažintų nusikaltėlius brolius Britlius. Pasirodo, tas ponulis yra vardu Dr. King'as Schultz'as ir jis žudo nusikaltėlius už premijas. O tas vergas, kuris sugebėtų atpažinti tuos brolius, pasirodo, yra ne kas kitas, o Džango. Daktaras Schultz'as savotiškai išsiperka Džango ir patraukia su juo ieškoti Britlių.

Vėliau paaiškėja, kad Džango vedęs, bet jo žmona, būdama vergė, buvo parduota kažkam. Gal dėl to, kad bemedžiodami nusikaltėlius Džango su daktaru Schultz'u susidraugavo, o gal dėl to, kad Džango žmonos vardas Brumhilda fon Schaft ir ji moka daktaro gimtąją vokiečių kalbą, buvo nuspręsta ją surasti ir atgauti. Bet kur jos ieškoti? Pasižiūrėjus į registrą paaiškėjo, kad ją nusipirko Kalvinas Kendis (Calvin Candie) - didžiausios plantacijos Misisipėje savininkas. Tada iškilo problema: kaip tokį žmogų sudominti parduoti kažkokią vergę? Bet kokiomis smulkmėmis jo tikrai nesudominsi. Taigi buvo sukurptas planas. Daktaras Schultz'as - naujokas negrų kovose (Mandingo fighting) ir jam reikia nusipirkti vieną kovotoją. Bet būdamas naujokas, jis pasikvietė Džango, kuris yra neva patyręs tų kovų ekspertas, kad padėtų jam išsirinkti tinkamą negrą. Geras kovotojas gali kainuoti nemažus pinigus - pakankamai nemažus, kad sudomintų poną Kendį.
Deja, Džango ir daktaras buvo demaskuoti ir jų planas pakrypo nenumatyta linkme. Kilo konfliktas ir pasipylė šūviai. Džango buvo sugautas ir vėliau išsiųstas į vergiją šachtoje, bet bekeliaujant jis sugebėjo apmauti vežėjus, išsilaisvino ir patraukė keršyti.

Tikiuosi per daug detalių neatskleidžiau. Na, bet kokiu atveju šis filmas man labai patiko. Tai yra vienas geriausių filmų, kuriuos man teko pastaruoju metu matyti. Jis ir juokingas, ir žiaurus, turintis įtampos ir kartais verčiantis žiūrovus jaustis nepatogiai. Šiaip aš nemėgstu didelių šaudynių, o šiame filme jos labai kruvinos - smegenys ir kraujai taškosi į visas puses, bet šiame filme man ir tai patiko. Filmo pabaiga irgi gera: tokia kaip man patinka - su trenksmu!
Iš salės išėjau visas patenkintas. Šypsojausi. Tikrai ilgą laiką joks filmas neprivertė manęs taip šypsotis ir tai, manau, kai ką apie "Ištrūkęs Džango" pasako. Rekomenduoju pažiūrėti, jei dar nematėte.

10/10.

Štai dar tas podcast'as, kurį minėjau įrašo pradžioje. Perspėju, gali būti atskleista dar daugiau detalių!

Filmas: Džekas Ryčeris

Šiais metais galvoju pradėti dar vieną įrašų seriją pavadinimu "Filmas". Pagalvojau, kad dažnai einu į kiną, tai galiu imti ir parašyti, ką manau apie kokį nors matytą filmą. Bėda tame, kad aš dažnai neturiu tvirtos nuomonės ir apie filmą man yra labai sunku spręsti. Bet pabandyti visada verta, taip?

Tai šiais metais pirmas filmas, kurį teko pamatyti kino teatre yra pavadinimu "Džekas Ryčeris" ("Jack Reacher"). Gerai bent jau kad išvertė ne į kokį "Džekas Sieklys".

Nenoriu labai pasakoti kas buvo filme, kad nesugadinčiau įspūdžio kam nors, kas dar gal ruošiasi eiti žiūrėti, bet juk kažką turiu parašyti. 

Apie Džeką Ryčerį niekas nieko nežino, nei kur jis yra, nei kaip su juo susisiekti. Ir staiga vos tik paminėtas jis ima ir prisistato. Jis yra nuvedamas prie Džeimso Baro - buvusio kareivio snaiperio, kuris kaltinamas penkių žmonių žmogžudyste, bet dabar guli komos būsenoj. Taip pat Džekas susipažįsta su Džeimso advokate Helen, kuri stengiasi išgelbėti kaltinamąjį nuo mirties bausmės, mat ji yra baisi pacifistė ir nori teisingos bausmės. Tačiau Džekas, sutikęs padėti, supranta, kad čia kažkas ne taip, kad gal Džeimsas Baras iš tikrųjų nieko nenušovė ir bando atrasti tikruosius žmogžudžius.

Trumpai šį filmą apibūdinčiau kaip dar vienas šaudo-gaudo su šiek tiek detektyvo. Šiaip man tokie filmai kur vien šaudo yra ne itin įdomūs, skirti šiaip laikui stumti. Čia irgi kažkas panašaus, tik kad pagrindinis herojus vis iš kažkur traukia naujas užuominas. Kažkokia keista detektyvinė detalė. Šiaip, tarkim kokiam A. Kristi "Puaro", žiūrovas gali pats nuvokti kas čia bus kaltas, rinkdamas detales, užuominas. Šiame filme man pasirodė gan keista, kad Ryčeris pats žino, ko toliau ieškoti, kažkaip nesuvokiau iš kur jis visą tą informaciją traukia? Ekstrasensas kiba? Forumcinemas aprašyme parašyta "Agatos Kristi apdovanojimo verta kriminalinė drama – malonumas akims ir penas smegenims." Kaip galite suprasti, visai nesutinku.

3/10.