Šiais metais galvoju pradėti dar vieną įrašų seriją pavadinimu "Filmas". Pagalvojau, kad dažnai einu į kiną, tai galiu imti ir parašyti, ką manau apie kokį nors matytą filmą. Bėda tame, kad aš dažnai neturiu tvirtos nuomonės ir apie filmą man yra labai sunku spręsti. Bet pabandyti visada verta, taip?
Tai šiais metais pirmas filmas, kurį teko pamatyti kino teatre yra pavadinimu "Džekas Ryčeris" ("Jack Reacher"). Gerai bent jau kad išvertė ne į kokį "Džekas Sieklys".
Nenoriu labai pasakoti kas buvo filme, kad nesugadinčiau įspūdžio kam nors, kas dar gal ruošiasi eiti žiūrėti, bet juk kažką turiu parašyti.
Apie Džeką Ryčerį niekas nieko nežino, nei kur jis yra, nei kaip su juo susisiekti. Ir staiga vos tik paminėtas jis ima ir prisistato. Jis yra nuvedamas prie Džeimso Baro - buvusio kareivio snaiperio, kuris kaltinamas penkių žmonių žmogžudyste, bet dabar guli komos būsenoj. Taip pat Džekas susipažįsta su Džeimso advokate Helen, kuri stengiasi išgelbėti kaltinamąjį nuo mirties bausmės, mat ji yra baisi pacifistė ir nori teisingos bausmės. Tačiau Džekas, sutikęs padėti, supranta, kad čia kažkas ne taip, kad gal Džeimsas Baras iš tikrųjų nieko nenušovė ir bando atrasti tikruosius žmogžudžius.
Trumpai šį filmą apibūdinčiau kaip dar vienas šaudo-gaudo su šiek tiek detektyvo. Šiaip man tokie filmai kur vien šaudo yra ne itin įdomūs, skirti šiaip laikui stumti. Čia irgi kažkas panašaus, tik kad pagrindinis herojus vis iš kažkur traukia naujas užuominas. Kažkokia keista detektyvinė detalė. Šiaip, tarkim kokiam A. Kristi "Puaro", žiūrovas gali pats nuvokti kas čia bus kaltas, rinkdamas detales, užuominas. Šiame filme man pasirodė gan keista, kad Ryčeris pats žino, ko toliau ieškoti, kažkaip nesuvokiau iš kur jis visą tą informaciją traukia? Ekstrasensas kiba? Forumcinemas aprašyme parašyta "Agatos Kristi apdovanojimo verta kriminalinė drama – malonumas akims ir penas smegenims." Kaip galite suprasti, visai nesutinku.
3/10.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą