Štai tas ilgas blogo trijų metų sukakties įrašas. Taip jau atsitiko, kad per blogo gimtadienį negalėjau parašyti nieko gero, nes tiesiog neturėjau tam laiko. Tačiau geriau vėliau, nei niekada, ir dabar pabandysiu parašyti apie viską, kas per šiuos metus atsitiko ne tik blogui, bet ir man, nes vis dėlto šis blogas yra mano ir apie mane bei tai, kas mane domina.
Statistika
Daugybė tinklaraščių šitokiom progom, ar bent jau metų gale, parašo, kiek žmonių per metus apsilankė pas juos, kokie įrašai buvo populiariausi ir taip toliau. Pas mane yra viena bėda - visus šiuos metus ignoravau Google Analytics. Kodėl? Nes blogger sistemoje (kurioje šis blogas ir yra) yra atskira statistikos skiltis, kurios man kaip ir užteko, o ir skaičiukai didesni buvo. Juk kuo daugiau tuo geriau, ar ne? :) Problema yra tokia: baisiai jau neišsami ta blogger statistika, todėl beveik neturiu ką pasakyti. Šiais metais remsiuosi vien tik Google Analytics duomenimis. Visgi, atrodo, tai profesionalesnis įrankis.
Įdėsiu ką galiu. Štai kaip atrodo viso laiko peržiūrų grafikas:
Įdėsiu ką galiu. Štai kaip atrodo viso laiko peržiūrų grafikas:
Na, bet galiu pasakyti, kad per metus parašiau 105 įrašus. Prie tų įrašų bloge atsirado 49 komentarai. RSS prenumeruoja visi 34 žmonės, o iš reklamos jau uždirbau 40 euro centų. Taip ir toliau! :)
Išvaizda
Atėjus šventėm nusprendžiau pakeisti blogo išvaizdą, nes senoji jau buvo pabodusi. Bet štai vakar norėjau trijų metų proga papuošti blogą linksmesniu fonu. Viskas buvo puiku, kol šiandien nenusprendžiau grąžinti visko taip, kaip buvo. Visiška nesėkmė. Įrašų fonas pasidarė juodas, raidės baltos, viskas atrodė baisiai, tikiuosi niekas neužėjo, kol tvarkiau visą tą nesąmonę. Galų galiausiai nusprendžiau mesti tą tvarkymą ir padaryti tai, apie ką galvojau jau keletą dienų. Pakeitus išvaizdą blogas pasidarė kaip didelis sunkus tepaluotas dyzelinis motoras, o aš norėjau tylaus elektrinio variklio. Kaip jums toks sugretinimas? Tai padariau išvaizdą į tikrai paprastą, tokią, kokią matote dabar. Paprasta, balta, švaru. Ką manote? Bet negarantuoju, kad taip ir pasiliks, gi matote, kaip greitai aš galiu persigalvoti.
Turinys
Kad ir kaip atrodytų puslapis, čia niekas neateitų, jei nieko gero čia nerašyčiau. Tikiuosi, kad čia galima rasti bent šiek tiek naudingos informacijos, bent kažko, kas yra įdomu. Na ir neabejoju, kad čia galima rasti daug nesąmonių, kurios rūpi man, bet, matyt, yra visai neįdomios kitiems. Šiaip manau daryti šitaip - čia rašyti apie viską, kas man pasirodo įdomu. Apie viską, kuo domiuosi, kuo užsiimu ir kuo norėčiau sudominti kitus. Noriu, kad čia būtų ir informacijos, ir manęs. Čia mano blogas - jau tris metus tai yra mano interneto kampas, todėl noriu, kad tai nebūtų kažkoks portalas, noriu užrašyti savo nuomonę, kad ir kokia ji būtų. Bet jei rašysiu visokias nesąmones apie save, čia niekas neužklys, todėl reikia išlaikyti kažkokią pusiausvyrą. O šiaip apie ką čia parašyti visada atrasiu, tik kad laiko netrūktų.
Šiaip mintys
Na, o dabar noriu parašyti apie tai, kas, matyt, yra per menka atskiram įrašui, bet norėčiau kažkur parašyti.
Čia mano interneto kampas, tai pradėsiu nuo internetų. O tiksliau apie blogus. Atrodo prieš metus Google Reader'yje visokių blogų ir svetainių sekiau virš 200. Tada ir nespėdavau jų skaityti, neskaitytų įrašų susikaupdavo virš 1000 ir buvo baisi betvarkė. Kiekvieną mėnesį iš Google Reader'io pašalinu tuos blogus, kurie 6 mėnesius nieko neatnaujino. Ir štai ką tik taip padariau ir matau, kad dabar prenumeruoju tik 132. Dabar galiu džiaugtis, kad net keletą dienų neskaitydamas nepasmerksiu savęs nežmoniškam neperskaitytų įrašų skaičiui. Tačiau, kur visi tie blogai išnyko? Ar blogai miršta? Gal dalis žmonių ir nustoja rašyti, bet dar vienas dalykas, toks labiau techninis, yra RSS srautų nebeveikimas. Blogas gali būti rašomas visu pajėgumu, bet jei aš negaunu įrašų, tai tenka ištrinti ir pamiršti tą blogą, kad ir koks įdomus jis man bebuvo. Bet jei taip ir toliau - nebeliks ko skaityti. Reikės karts nuo karto panaršyti po lietuvišką blogosferą. Gal ten ko naujo ir gero atsirado? Aš ganėtinai ilgai nesidomėjau niekuo, kas čia pas mus darosi.
Ar gali būti, kad blogeriai palaipsniui iškeičia blogus į socialinius tinklus? Iš esmės nėra labai didelio skirtumo.
Ir čia ir ten tave skaito, socialiniuose tinkluose net gali matyti kas tave skaito, taip pat ten gal net patogiau dalintis įrašais. Bet tinklaraštyje yra vien tik autorius, jis neatskiedžiamas dešimtimis kitų žmonių įrašų. Dėl to man labiau patinka rašyti blogą. Čia rašau tik tai, kas yra svarbiau nei šiaip trumpas kelių sakinių pasisakymas, kurį kas nors gali pamatyti, o gali ir praleisti.
O jei jau apie socialinius tinklus, tai per metus daug kas pasikeitė mano interneto įpročiuose. Svarbiausias matyt būtų Google+. Šis socialinis tinklas bent jau mano atžvilgiu nukirto Twitter'io paukščiui galvą, o Facebook'ui susmeigė durklą tarp šonkaulių ir pasukinėjo, kad dar smagiau būtų. Iš tiesų, dabar pagrindinis ir beveik vienintelis socialinis tinklas, kuriuo naudojuosi yra Google+. Į Twitter'į jau keletą mėnesių nebeužeinu (visgi reikės nueiti pažiūrėti kaip ten kas darosi, vien iš smalsumo). Priežastis, dėl kurios nustojau naudotis šiuo dalyku, yra paprasta - per daug sekamų žmonių. Twitter'is atimdavo per daug laiko, o visą laiką sekti, kas ką rašo, buvo neįmanoma. Taip laikui einant vis labiau pabodo ten lankytis, tai išjungiau Twitter'io skirtuką iš naršyklės (aš turiu visus puslapius, kuriuose lankausi kasdien, pasižymėjęs, todėl kai įjungiu naršyklę jie visi kartu ir užsikrauna) ir nuo to laiko taip ir nerandu didelio noro jį vėl ten sugrąžinti.
O be to, anksčiau Twitter'is buvo labai populiarus tarp blogerių - blogų šonuose galima buvo pamatyti autorių srautus. Dabar šio dalyko beveik nebepastebiu.
Facebook'u naudojuosi vien tik dėl trijų žmonių. Na ir dar šiek tiek dėl klasiokų ir pažįstamų, kurie vangiai persikelia į Google+. Ką padarysi, juk nepriversi. :) Nieko įdomaus tame Facebook'e nedarau, bet ir taip jis sugeba kartais sunervinti.
O jei kas nors norite sekti mane Google+, tai mane galite rasti čia. Tiesa, jei norite matyti ne tik kalną šio blogo įrašų pasidalinimų, bet ir kitas nesąmones, kuriomis ten dalinuosi - parašykite man žinutę - įdėsiu į savo ratus.
Ir dar norėjau parašyti apie tai, ko nebedarysiu, tik jau realiame gyvenime. Naujiems metams prasidėjus pagalvojau, kad nebeverta pirkti "Computer Bild" žurnalų. Kažkada, prieš kelis metus, per Kalėdas gavau "Patarėjo", žurnalo, prie kurio pridedamas diskas su programomis, kurios ir aprašomos žurnale, numerį. Man visai patiko: atradau keletą naudingų programų, o be to, kai turėjau lėtą internetą, pravertė tai, kad galėjau tas programas iš kart įsidiegti, o ne ilgai ir nuobodžiai siųstis. Bet programos pradėjo kartotis, nebeatradau tokių, kurios praverstų, o be to, atsiradus greitam internetui, ir pats galėjau greitai susirasti ir atsisiųsti, ko reikia, tai teko atsisakyti "Patarėjo". Tačiau po kelių "Patarėjo" numerių buvau pradėjęs pirkti "Computer Bild" žurnalą. Turiu daugumą 2011 metų numerių, taip pat, matyt, visus 2012 metų numerius. Kažkaip praeitų metų pradžioje trūko laiko perskaityti žurnalus, tai dėjau juos į krūvą ant stalo, galvojau bus laiko - perskaitysiu. Kurgi ne... Dabar ant stalo visi 12 numerių ir visi neperskaityti! Viskas. Nusprendžiau šiais metais nebepirkti. Beveik viską, o gal net ir daugiau galiu rasti internete, tai beveik nėra prasmės pirkti žurnalų.
Blargh... Štai, atrodo, viskas, ką norėjau iškrauti iš savo makaulės. Tikriausiai, šitos mintys bus didesnė įrašo dalis nei tai, apie ką šis įrašas ir turėjo būti. Va taip ir būna... :)
Tai va - blogo rašymas man tiesiog pasidarė beveik neatskiriama gyvenimo dalis, tikrai nežadu baigti rašyti. Čia galiu parašyti apie tai, kas rūpi (pavyzdys aukščiau) ir man pasidaro kažkaip linksmiau. Trys metai. Tai tik pradžia.
Čia mano interneto kampas, tai pradėsiu nuo internetų. O tiksliau apie blogus. Atrodo prieš metus Google Reader'yje visokių blogų ir svetainių sekiau virš 200. Tada ir nespėdavau jų skaityti, neskaitytų įrašų susikaupdavo virš 1000 ir buvo baisi betvarkė. Kiekvieną mėnesį iš Google Reader'io pašalinu tuos blogus, kurie 6 mėnesius nieko neatnaujino. Ir štai ką tik taip padariau ir matau, kad dabar prenumeruoju tik 132. Dabar galiu džiaugtis, kad net keletą dienų neskaitydamas nepasmerksiu savęs nežmoniškam neperskaitytų įrašų skaičiui. Tačiau, kur visi tie blogai išnyko? Ar blogai miršta? Gal dalis žmonių ir nustoja rašyti, bet dar vienas dalykas, toks labiau techninis, yra RSS srautų nebeveikimas. Blogas gali būti rašomas visu pajėgumu, bet jei aš negaunu įrašų, tai tenka ištrinti ir pamiršti tą blogą, kad ir koks įdomus jis man bebuvo. Bet jei taip ir toliau - nebeliks ko skaityti. Reikės karts nuo karto panaršyti po lietuvišką blogosferą. Gal ten ko naujo ir gero atsirado? Aš ganėtinai ilgai nesidomėjau niekuo, kas čia pas mus darosi.
Ar gali būti, kad blogeriai palaipsniui iškeičia blogus į socialinius tinklus? Iš esmės nėra labai didelio skirtumo.
Ir čia ir ten tave skaito, socialiniuose tinkluose net gali matyti kas tave skaito, taip pat ten gal net patogiau dalintis įrašais. Bet tinklaraštyje yra vien tik autorius, jis neatskiedžiamas dešimtimis kitų žmonių įrašų. Dėl to man labiau patinka rašyti blogą. Čia rašau tik tai, kas yra svarbiau nei šiaip trumpas kelių sakinių pasisakymas, kurį kas nors gali pamatyti, o gali ir praleisti.
O jei jau apie socialinius tinklus, tai per metus daug kas pasikeitė mano interneto įpročiuose. Svarbiausias matyt būtų Google+. Šis socialinis tinklas bent jau mano atžvilgiu nukirto Twitter'io paukščiui galvą, o Facebook'ui susmeigė durklą tarp šonkaulių ir pasukinėjo, kad dar smagiau būtų. Iš tiesų, dabar pagrindinis ir beveik vienintelis socialinis tinklas, kuriuo naudojuosi yra Google+. Į Twitter'į jau keletą mėnesių nebeužeinu (visgi reikės nueiti pažiūrėti kaip ten kas darosi, vien iš smalsumo). Priežastis, dėl kurios nustojau naudotis šiuo dalyku, yra paprasta - per daug sekamų žmonių. Twitter'is atimdavo per daug laiko, o visą laiką sekti, kas ką rašo, buvo neįmanoma. Taip laikui einant vis labiau pabodo ten lankytis, tai išjungiau Twitter'io skirtuką iš naršyklės (aš turiu visus puslapius, kuriuose lankausi kasdien, pasižymėjęs, todėl kai įjungiu naršyklę jie visi kartu ir užsikrauna) ir nuo to laiko taip ir nerandu didelio noro jį vėl ten sugrąžinti.
O be to, anksčiau Twitter'is buvo labai populiarus tarp blogerių - blogų šonuose galima buvo pamatyti autorių srautus. Dabar šio dalyko beveik nebepastebiu.
Facebook'u naudojuosi vien tik dėl trijų žmonių. Na ir dar šiek tiek dėl klasiokų ir pažįstamų, kurie vangiai persikelia į Google+. Ką padarysi, juk nepriversi. :) Nieko įdomaus tame Facebook'e nedarau, bet ir taip jis sugeba kartais sunervinti.
O jei kas nors norite sekti mane Google+, tai mane galite rasti čia. Tiesa, jei norite matyti ne tik kalną šio blogo įrašų pasidalinimų, bet ir kitas nesąmones, kuriomis ten dalinuosi - parašykite man žinutę - įdėsiu į savo ratus.
Ir dar norėjau parašyti apie tai, ko nebedarysiu, tik jau realiame gyvenime. Naujiems metams prasidėjus pagalvojau, kad nebeverta pirkti "Computer Bild" žurnalų. Kažkada, prieš kelis metus, per Kalėdas gavau "Patarėjo", žurnalo, prie kurio pridedamas diskas su programomis, kurios ir aprašomos žurnale, numerį. Man visai patiko: atradau keletą naudingų programų, o be to, kai turėjau lėtą internetą, pravertė tai, kad galėjau tas programas iš kart įsidiegti, o ne ilgai ir nuobodžiai siųstis. Bet programos pradėjo kartotis, nebeatradau tokių, kurios praverstų, o be to, atsiradus greitam internetui, ir pats galėjau greitai susirasti ir atsisiųsti, ko reikia, tai teko atsisakyti "Patarėjo". Tačiau po kelių "Patarėjo" numerių buvau pradėjęs pirkti "Computer Bild" žurnalą. Turiu daugumą 2011 metų numerių, taip pat, matyt, visus 2012 metų numerius. Kažkaip praeitų metų pradžioje trūko laiko perskaityti žurnalus, tai dėjau juos į krūvą ant stalo, galvojau bus laiko - perskaitysiu. Kurgi ne... Dabar ant stalo visi 12 numerių ir visi neperskaityti! Viskas. Nusprendžiau šiais metais nebepirkti. Beveik viską, o gal net ir daugiau galiu rasti internete, tai beveik nėra prasmės pirkti žurnalų.
Blargh... Štai, atrodo, viskas, ką norėjau iškrauti iš savo makaulės. Tikriausiai, šitos mintys bus didesnė įrašo dalis nei tai, apie ką šis įrašas ir turėjo būti. Va taip ir būna... :)
Tai va - blogo rašymas man tiesiog pasidarė beveik neatskiriama gyvenimo dalis, tikrai nežadu baigti rašyti. Čia galiu parašyti apie tai, kas rūpi (pavyzdys aukščiau) ir man pasidaro kažkaip linksmiau. Trys metai. Tai tik pradžia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą