17/365: raudonų mašinų veiksmas

Grįžinėdamas namo iš universiteto praėjau pro keletą gaisrinės mašinų. Apsižiūrėjau aplink, bet jokių dūmų nemačiau. Galbūt nieko rimto.

Beje, gražiai vasario mėnesį žolė žaliuoja. Dar šiek tiek ir trauksiu dviratį.

16/365: pasigedau žiemos

Ar tai panašu į žiemą? Nė velnio! Gi dar tik vasaris, o žiema jau papustė padus. Jau nekalbu apie tai, kad ir vėlavo šis sezonas visai nemadingai.

Tik vieną kartą pavyko išeiti slidžių pabraižyti ir še, kad nori - jei neįvyks koks stebuklas, reikės slides slėpti, o ne tepti. Tikėjausi visai nemenkai pasportuoti per žiemą, bet planus teko išmesti pro langą.

Praeitais metais buvo daug geriau, nes slidinėti buvo galima iki pat balandžio. Kažko panašaus laukiau ir šiais metais, o sulaukiau tik žiupsnelio sniego vienam trumpam pasislidinėjimui ir didelių šalčių. Prasta šiemetinė žiemos programa.

Baisu net žvilgtelėti pro langą - vien purvynai, balos, drėgmė. Man tai šlykščiausias oras. Tad jei žiema nesugalvos pajuokauti ir sugrįžti, tikiuosi, kad greitai balos išdžius, oras sušils ir galima bus ruošti dviratį.

Turiu du mėgiamus "sportus" ir, rodos, vienas šiais metais bus baisiai nuskriaustas.

15/365: įrašo pavadinimas redakcijai žinomas

Šiandien paskaitos baigėsi ganėtinai anksti, tad pagalvojau, kad geriau ką nors nuveiksiu, vietoj to, kad grįžęs namo likusią dieną prasedėčiau prie kompiuterio.

Sugalvojau nueiti į kinoteatrą. Žiūrėjau "Džekas Rajanas: šešėlių užverbuotas". Filmas man pasirodė šiaip sau. Nieko ypatingo. Viskas kažkur jau matyta. Įsivertinau 4/10.

Salėje be manęs dar buvo vienas ar du žmonės. Labai populiarus filmas.

Tai tokio veiklos paįvairinimo nuotaikos paveiktas nusprendžiau ne važiuoti namo, o prasieiti per Vingio parką. Man  visai patinka vaikščioti. Įsijungiu telefone podcast'ą ir tik pirmyn! Visgi šioks toks sportas, judėjimas, kurio tikrai reikia, ir dar išklausau ką nors įdomaus. Visai smagu.