Pasirodo neužsidarinėjo ta Norfa, tik remontą darėsi. Tai vat neseniai aš užuėjau ten apsižiūrėti, ir nusiripkti ledų bei mineralinio.
Šiaip atsinaujino tai gerai, gražu žiūrėti, juoda ir oranžinė gan gražiai atrodo. Lentynos naujoviškos, ir atitinkamai išstatytos. Gaila nenufotkinau. Kaip taip nauja, tai net pasiklyst galima, priprasti reikia :) .
Bet Norfa, nebūtų Norfa. Žmonės vaikšto pasimetę, o mane tai nervina, po paraliais, gi galima susirašyti ko reikia, o ne sliaužioti kaip vėžliams. Taip žinau kad viskas nauja, nematyta, bet vistiek, taip būdavo ir ankščiau.
Beje, ar žinote apie Rasa akcija? Tai vat, galvojau galėsiu dar vieną kodą užregistruoti... Kur tau!!! buteliai dar tokie seni kad net akcijos nebuvo tais laikas, na tiek jau to... Bet esmė tame kad ten užsilikusios senos prekės. Na, tikiuosi bent kokias mėsas pakeitė ir nepardavinėjo sušvinkusių.
Na tai va, susiradau tą mineralinį, net šokoladinių Baltija ledų radau. Šitų tai tikrai nesitikėjau, bet, aišku, čia taip buvo tik tą sykį. Na ir patraukiau link kasų. Kai pamačiau, kad eilės tos pačios liko nuo senų laikų, tai nuotaika kaip mat pradingo. Nežinau kas čia kaltas... Ar čia papuoliau ant "Pensininkų laiko", kada jie išlenda iš savo urvų ir eina į Norfą pirkti nupigintų prekių, ar kad baisiosios kasininkės, kurios taip pat nepasikeitė, dirbo labai vangiai... Na taip jau susiklostė kad reikėjo stovėti kokias geras 15 minučių!
Jau pradėjau baimintis kad ledai ištirps, bet staiga, pradėjo groti mano mėgstamiausia grupė- Depeche Mode :) . Tatai yra Norfos didelis pliusas, vienas iš kelių, skęstančių minusų jūroje. Jau nepirmą sykį girdžiu mano mėgstamas dainas. Tai va ta daina išvaikė laukimo nuobodulį. Na, bent jau kol už manęs neatsistojo pora rusiškai kalbančių, intelekto nesužalotais veidais pasidabinusių (šiaip neatsisukau pažiūrėti, bet akies krašteliu užmačiau :) ) vyrukų. Tas jų, pavadinkime, netylus pokalbis sušiko man visą dainos klausymą, ir vėl atėjo noras kuo greičiau dingti iš tos prakeiktos parduotuvės. Priešais mane besiprekinusiai bobutei pasitraukus ir kasininkės palieptas, dėjau aš 100 lietuviškų pinigų kupiūrą. Seniai mano kišenės buvo mačiusios tiek daug pinigų :) . Ir apėmė mane toks išdidumo jausmas, kai anoji bobutė vos ten centukus sukrapštė, o aš tik šimtinę taip bac, ir padėjau :D !
Na tai vat tokia mano kelionė į tą Norfą. Gerai kad dabar nereikia tystis į Maxima. Bet žinot kaip sakoma - New look, same shit. Tai va, tokia mūsų Norfa.
Šis įrašas labai ilgai rašėsi, dabar yra Rugsėjo 1, tai užjaučiu jus (ir save taip pat), moksleiviai. Skelbiu gedulą, juk pasimirė vasarėlė :( . Ir vėl stresas, einant į mokyklą pergyventi ar tikrai visus namų darbus padarei, ar nieko nepamiršai pasiimti... Sėkmes graužiant tą karčią šaknį ;) .
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą