Laiškai

(nuotrauka paėmiau iš http://fortuna.blogas.lt/laiskas-parasytas-mintyse-619.html, o iš kur ten paėmė ne mano reikalas :) )

Besitvarkydamas atradau porą laiškų iš stovyklų. Noriu juos perrašyti čia, nes jie įdomūs, mieli ir jei kada nors netyčia išmesčiau juos, turėčiau kopiją čia.

Pirmasis iš nežinia kurios stovyklos, nes nei datos,  nei kas parašė ant lapelio neužrašyta. O gaila, norėčiau žinoti kas čia man parašė. Taigi:

Mindaugai,

Seniai norėjau patekti į tokią grupę, kur visi yra patys energingiausi ir, svarbiausia, toleruojantys kitus. Vykdamas į šią stovyklą nesitikėjau ko nors, nes esu tik pirmą sykį čia. Vos pamatęs Jus aš pagalvojau "noriu namo, man čia baisu!". Taip galvojau dar kelias dienas, kol supratau, kad klydau. Esu čia laimingiausias, nes galiu laisvai elgtis, žinodamas, kad nesulauksiu diskriminacijos (kaip mokykloje). Jūs esate nepaprastos asmenybės, su trūkumais, kaip visi, bet nerealūs!!! Išvykstu linksmas, nes susipažinau su tokiomis įdomiomis asmenybėmis, kaip Jūs.

Ačiū už supratimą!

Mažai bendravau su Tavimi, nes pasirodei labai nedrąsus. Bet pasirodei labai šiltas žmogus, visada padėdavai valgykloje.

Linkiu daug drąsos ir sėkmės gyvenime ;)

Tai vat, labai mielas laiškas, tik gaila kad neaišku kas jį rašė. Jei kada laiško autorius rastų šį įrašą, būtų malonu prisiminti, kokioje stovykloje, bei kas čia man parašė.

Kitas laiškas yra keistas ir šiurpus. Dėl ko paaiškinsiu po laiško.

Mindaugui iš Inkarų (9 būrys)

Gražuoliuk Mindaugai,

Nežinau kaip pasakyti, bet aš... Tave myliu nuo galvos iki kojų pirščiukų. Tu man patinki toks koks esi. Stebiu tave nuo pat pirmos dienos. Prisimenu tave iš praitų metų. Likai toks pat nuostabus kaip ir buvai. Stebėjau tave kiekvieną kartą kai įeidavai į Žibutę.

Lauksiu atsako į šį beprasmišką laišką.

Tavo Gabija iš Žibutės. R.R.

Šį laišką gavau kai antrą kartą lankiausi Ateitininkų stovykloje Berčiūnuose. Ten yra toks negyvenamas namelis, pavadinimu "žibutė", kuriame laikomi visokie drabužiai, kostiumai pasirodymams ir panašiai. Ir yra sakoma, kad tame namelyje vaidenasi mergaitė vardu Gabija. Tai pagaunat kampą? Tą kartą aš iš tikrųjų daug kartų lankiausi tame namelyje. Kai tokios legendos apie jį sklando, tai jame viskas baugu, šiurpu. O ypač kai iš niekur nieko atsidaro langas. Matyt buvo kas nors neužkabinęs ir vėjas atidarė. Bet kaip išgąsdino! Adrenalino pilnos kelnės! Gerai kad su manim ten buvo ir kitų žmoniu, o jei būčiau ten buvęs vienas, tai kai būčiau movęs lauk. Nors vaiduokliais netikiu, bet tame namelyje nejauku, patikėkit manim.

Tai va, gavęs tokį laišką ir perskaitęs nuo ko jis, tikrai nustebau. Na, bet mes, su draugais, nusprendėm kad čia kokia vadovė pokštą tokį iškrėtė.

O Jūs važiuojat į stovyklas? Ar esat gavę panašių laiškų?