Lankėmės Karklėje, netoli kitos stovyklos "Žilvičio" esančioje užeigoje "Žiogelis". Cepelinus dar virė, tad užsisakėme grybautojų kepsnio. Pasak tėvų, palyginus su kaina, porcijos labai sumažėjo. Na ir aš nepasijutau labai pavalgęs. Po to ėjom prie jūros.
Vilnių palikom apsiniaukusį, o Kintuose buvo debesuota su pragiedruliais. Karklėje, prie jūros jau nebuvo beveik nė vieno debesėlio. Taigi oras fainas, šilta, tik kas čia smirdi?!
Ogi kažkokie dumbliai, atrodo iš Kuršių marių atplaukę. A fu fu.
Paeinam toleliau, kur vanduo dar švarus, o orą galima ramiai įkvėpti. Bet žalieji slenka tolyn, artėja. Kas, po perkūnais, čia vėl smirdi?!
O dar ir suputojo jūra. Kaip tėtis pasakė kažką panašaus:
Matyt pasigėrė Žilvinas visai jau... :D Teko paėjėti dar gerą paplūdimio gabalą, bet buvo vertą, nes žaliasis smirdėsis mūsų jau nebepasiekė. O vaikai tame vandeny murdosi, jei bent kiek prarytų, manau savaitę iš tualeto neišeitų... Maniakai...
Žilvinai, Žilvinėli, jei tu gyvas − atplauk pieno puta, jei negyvas − kraujo puta, na o jei girtas - žalia puta!
Kita problema skruzdės. Kažkokios didžiulės naglos, kad tik laipioja, ant tavęs, po tavimi ir panašiai. Ir jos visame paplūdimyje. Užknisančios tokios, mėtai, mėtai jas toliau nuo savęs, o jos vis lipa, lipa. Gerai kad bent jau nesikandžiojo.
Taip pat daugybė (milijonai melejardų) mažų skruzdėliukių, nudvėsusių guli pajūry, toje vietoje, iki kur bangos pasiekia.
Žodžiu, pabuvom prie žalios smirdinčios pelkės, kurios pakrantės nusėtos milijardais lavonų, ir kur knibžda daugybė bjaurių, milžiniškų skruzdėlių. Bent jau oras buvo geras. Na, o tiems, kas planuoja vykti prie jūros siūlau pasidomėti Kuršių Nerija, arba sekti situaciją artimiausiomis dienomis iš patikimų šaltinių, bo toje smirdalynėje maudytis, manau, yra šlykštu. Beje, kur buvo švarus vanduo, šiek tiek įbridau, tai vanduo gan vėsus, nors, matyt, pagal Baltijos jūra galima jį vadinti visai šiltu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą