2011 m. lapkričio 11 d., penktadienis

Ekskursija į Kauną


Vakar, lapkričio 10 dieną buvau ekskursijoje į Kauną. Viskas prasidėjo nuo to, kad auklėtoja pasiūlė važiuoti. Pagalvojau, juk pamokų metu, tai kodėl nenuvažiuoti? O juk dar ir nemokama... Tai žodžiu, ekskursija gerai besimokantiems mokiniams.
Rytas buvo šaltas. Greitai su draugu nuėjom į mokyklą, ir šiek tiek luktelėjome kol visi susirinks. O kam gi aš ankščiau kėliaus? Iš esmės tam nebuvo reikalo, bet atsarga gėdos nedaro. Tai va, susėdom į autobusą ir patraukėm link Kauno. Kelionė neprailgo. Buvau nusipirkęs sausainių ir gėralo, galvojau bus ką užkąst bevažiuojant, bet net nesinorėjo jų traukti. Taigi, išlipom prie tų brangiųjų tualetų būdelės, prie Kauno pilies, apėjom ją, ir nuėjom prie miesto rotušės. Prie jos patrynėm šunims snukius. Ir patraukėm link medicinos muziejaus. Gaila, bet nepaėmiau fotoaparato. Matyt, jums gan sunku įsivaizduoti, jei nesate ten buvę kas per šunys ir panašiai. O šunys-tai šunų skuptūros netoli rotušės. Tikrų šunų snukių trinti nesiryžčiau. :)
Na, o medicinos muziejuje mums aprodė, kaip atrodė vaistinė prieš šimtą metų, kad vaistininkai tais laikais patys gamindavo vaistus ir kokias agregatais naudojosi juos gaminant. Taip pat sužinojau, kad nuo epilepsijos tais laikais gydydavo galvomis. Matyt, išdžiovindavo, padarydavo į miltelius ir vuolia, štai tau vaistas. Bet šiaip tai, fui, kaip šlykštu.
Vėliau mus paleido pasiganyti po laisvės alėją, bet prieš tai dar užėjome į Kauno paštą. Visai gražus vidus. Ir šilta, ne taip kaip lauke. Na, o pašte mus pasitiko senolis. Iš pradžių klausia jis mus, ką čia darom? Mitingas? Melstis atėjom? Jis buvo su akiniais ir aš nesupratau ar jis piktas, ar ne, nes iš balso man toks jausmas kilo, kad jis čia ant mūsų pyksta kažko. Na bet gal čia tik senas balsas. Žodžiu paaiškinom kad atėjom pasigrožėt vidumi ir taip toliau. Tada pasipylė auksiniai senolių išminties žodžiai su paminimomis merginomis ir darymų kaip liaudies priešus. :D Vien dėl to buvo verta į Kauną atvažiuoti. Išėjus iš pašto mums pasakė, kad jei norime, galime pažiūrėti į Kauno areną. Už fontano į dešinę. Na, kadangi laiko buvo daug, o laisvės alėjoje kaip ir nelabai kas yra veikti, mudu su draugu patraukėm link tos arenos. Nežinau, ar čia tik mums ji pasirodė baisi? Visa aplinka gal ir nieko, tiltai, sala, bet pati arena atrodo lyg nebaigta statyti. iš vienos pusės matosi vėdinimo sistemos vamzdžiai. Nepastebėjau ar ten stiklai bent jau yra , ar tie vamzdžiai pro stiklą taip gerai matosi? Na, žodžiu arena nesužavėjo visiškai. Tačiau, šiek tiek pasisukę mes pamatėm ne ką kitą, o akropolį! Ten ir patraukėm. Pasirodė toks, palyginus nedidukas tas akropolis... Jau buvo pietų metas, išalkom, tai nuėjom į Charlie piceriją. Buvau pasiėmęs tik 20 pinigų, tai galvojau, teks mažytę picą kokią pasiimt ir tai žiūrėt ar užteks. Bet nusipirkau 30 cm picą už nepilnus 13 litų. Vajei, to tai nesitikėjau. Ir buvo gan skanu. Dabar rašau ir valgyt norisi, seilės varva. Kur sausainiai nuo vakar? :)
Tai štai, pavalgėm, laiko dar tik pusė praėjo, grįžom atgal prie pašto ir ten sedėjom, laukėm kol grįš visi.
Beje, prie akropolio ir šiaip pravažiuojant matėsi labai daug pastatų vaiduoklių. Tas, kur prie akropolio, tai dar pusė velnio, nors yra prie arenos, kur lankėsi daug turistų, tai matyt ne kokį įspūdį jiems padarė. Jis bent jau didžiulis, bet, atrodo visai centre yra dar bent keli apleisti pastatai, iš vieno iš vis vos viena siena belikusi. Nežinau, nors ir Vilnius turi vieną pastatą vaiduoklį visai miesto centre, bet Vilnius man atrodo kiek gražesnis. Tačiau Kauno senamiestis labai gražus, atrodo, kad ten daug aikščių, nors gal tai dėl to, kad Vilniuje esu prie visko pripratęs, o Kaune viskas atrodo nematyta.
Tada, kai visi jau buvo susirinkę, patraukėm link Kauno kunigų seminarijos. Ten mus pasitiko klierikas, aprodė pačią seminariją, bažnyčią, papasakojo kaip ten jie mokosi, gyvena. Buvo visai įdomu. Po seminarijos patraukėm atgal prie autobuso ir važiavom į Pažaislio vienuolyną.
Gavom bilietus, maniškis čia pas manę ant stalo guli, net kontrolės nenuplėštas. Mus pasitiko tokia faina vienuolė. Papasakojo apie vienuolyną, kas pastatė, kada, kaip, kur ir taip toliau. Faina vienuolė, nes jos pasakojimas buvo itin linksmas. Sužinojom kad daug ką iš to vienuolyno... pavogė! Tarkim, vienuolė pasakoja apie auksinį bažnyčios stogą. Pavogė rusai! Buvo varpai. Pavogė! Viduj freskas... pavogė! Grindis marmurines pavogė, stalčius su rimbais pavogė, kriptos aukštį pavogė, paveikslus pavogė! Paveikslą, esantį virš altoriaus buvo pavogę... du kart! Po penkto pavogimo pasidarė juokinga. O tų pavogimų buvo tiek daug, kad gale jau net nebejuokinga darėsi. Seniau ten buvo 24 nemeliai. Šiandien testovi tik trys. Matyt kitus pavogė. Ir ko gi ten nepavogė? Po Pažaislio ekskursija gali vadintis ekskursija: pavogė. Bet turiu pripažinti, kad tas Pažaislio vienuolynas, o ypač bažnyčia yra labai gražūs. Tokie gražūs, kad net žadą gali pavogti. :D
Tuo mūsų apsilankymas Kaune ir baigėsi, patraukėme namo.
Tai tiek. Žiūrėkite kad niekas jūsų nepavogtų!

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą