Šiandien pagaliau atsidariau dviračių sezoną. Šiais metais dar vėliau nei bet kada anksčiau, mat buvo techninių nesklandumų - pernai sulužusi ašis, kurią užruko nusipirkti bei pakeisti. Tačiau vakar, kol buvau išvykęs (kur parašysiu vėliau), tėtis dviratį sutvarkė ir šiandien jau pirmą kartą išriedėjau į lauką. Valio! O jau buvo pabodę visur vaikščioti, ypač per šį karštą pavasarį, nuo šiol galėsiu visur greičiau nuvažiuoti.
Šiandienos kelionė prasidėjo lėtu nuriedėjimu iki degalinės. Padangos gi per šitiek laiko išsileido, tad reikėjo prisipūst. Gerai, kad bent pas mus degalinėje oras nemokamas, bo kai praeitais metais buvau užmatęs kai kurios degalinės oro pūtimą apmokestinusios. Na ką aš žinau, bet nejaugi taip reikia iš visur pinigus traukti?
Taigi, pasidaręs savo padangas pakankamai kietas apsukau ratą aplink Karoliniškes. Nesinorėjo iš pradžių važiuoti labai toli, nes vistiek per šį laiką biški praradau formą. Tačiau pajutau, kad labai čia nedaug man važinėt, o norėjosi dar šiek tiek ilgėliau pabūt lauke, tad nusileidau nuo Mėnulio kalno, nuvažiavau į Vingio parką iš ten nuo Tauro kalno nusileidęs patekau į Gedimino prospektą. O jame kažkas vyksta. Koncertavo senutės, arčiau Katedros prekiaujama maistu, pasirodo gegužės 5-ąją švenčiama gegužės 9-oji - Europos diena. Tada apvažiavau Gedimino pilies kalną. Ten prie jo kažką kasa. Grįžau atgal į Gedimino prospektą ir patraukiau link Seimo. Pervažiavęs Žveryno tiltą pradėjau važiuoti palei upę. Mačiau tapytoją su molbertu, tapančią, rodos, tą patį tiltą ir pastatus už jo. Kai važiuoji dviračiu, grožėtis vaizdiniu menu nėra labai daug laiko, tai jūs jau atleiskite man, kad neįsigilinau kas tame paveiksle tiksliai vaizduojama. Pavažiavęs palei upę kiek toliau pamačiau lėktuvą, bedarantį visokius manevrus kaip mirties kilpas ir tą ko pavadinimo aš nežinau bei nemoku išgooglint. Na, bet žodžiu - dalykas ne kas dieną pamatomas.
Tada teko minti į tą Mėnulio kalną. Va čia tai ir pasimatė, kad atpratau minti - nepavyko užminti be pertraukos. Labai jau sekinantis tas kalnas yra ir vien dėl jo norisi kada nors turėti elektrinį dviratį. Tikiuosi ne labai tolimoje ateityje tokį susiveikti. Na bet dar pažiūrėsim, o kol kas teks minti minti minti. Tai štai tokia buvo mano šiandienos kelionė - graži diena, daug pamatytų dalykų ir patenkinamai važiuojantis dviratis. Kažkas traška, bet nieko tokio, manau. :)
Na, o dabar galėsiu iki būrelio važiuoti dviračiu. Manau bus smagu.
Taigi, draugai mano, jei kas dar neatidarėte savo dviračių sezono, balnokit savo žirgus, varysma važynėtau!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą