Laminatorius

Štai jau ir metai baigiasi, bet prieš pasveikindamas visus šio blogo skaitytojus, dar noriu parašyti apie naują aparatą, kurį šiandien ėmiau ir nusipirkau. Naujų metų proga dovana sau, kaip sakant. Pastabesni galbūt jau suprato, kad tas prietaisas vadinasi laminatoriumi.

Pirkau Senukuose už 79.00 litus. Vadinasi jis "Hama A40". Ant dėžės parašyta, kad yra du volai, įkaista per 8 minutes ir dar kažkas baisiai neįdomaus. Internete galima rasti laminatorių ir už 500 litų su daugybe visokių prašmatnių ir keistų funkcijų, kurios nežinia kada naudojamos. Man reikėjo kažko kuo pigesnio bet ir nesugendančio. O juk ir nežinia ar šitam laminatoriui teks ką nors laminuoti, nes naudosiu jį elektronikos reikmėm. Apie tai vėliau.

Laminatorius, būdamas nebrangus ir paprastas, atkeliavo paprastoje dėžutėje. Tiesa, begabendamas jį namo galėjau džiaugtis rankenėlės prabanga. Šiaip aparatas nėra labai sunkus. Mano rankos nėra labai tikslios, bet manau, kad laminatorius sveria 2 kilogramus. 

Dėžutėje nieko ypatingo. Pats laminatorius maišelyje ir naudojimosi instrukcijos, kuriose nėra lietuvių kalbos - tik vokiečių, anglų ir prancūzų. Bet koks skirtumas, vis tiek neskaičiau. Kam tos instrukcijos?

O jums jis neatrodo panašus į burną? Gal net šiek tiek šypsosi? :)

Ir iš tiesų, kam tos instrukcijos, jei aš darysiu visai ką kitą. O šis aparatas man yra reikalingas elektronikai, daryti plokštes. Jei dar nesate matę kaip tai daroma - papasakosiu. Iš esmės čia yra patobulintas atsispausdinimo-lygintuvo-mirkymo procesas. Reikia gi tobulėti, diegti naujas technologijas, taip? Tai štai laminatorius šiame procese yra vietoj lygintuvo. O viskas vyksta taip: pirmiausia reikia atsispausdinti takelius su lazeriniu spausdintuvu. Taip pat reikia atitinkamo dydžio plokštės, kuri turėtų būti paruošta - nušlifuota ir nuriebalinta. 

Kitas žingsnis - suvynioti plokštelę į popierių taip, kad takeliai būtų ant varinio paviršiaus. Kol kas nieko naujo, taip darydavau ir anksčiau. Šį kartą gal šiek tiek mažiau popieriaus reikia palikti, kad tai tilptų į laminatoriaus tarpą.

Taigi visą šitą vyniotinį keletą kartų perkišam per laminatorių. Štai čia laminatorius ir pakeičia lygintuvą. Lygintuvas nežinia kaip įkaista, o svarbiausia, jį galima blogai prispausti ir dėl to kuri nors plokštės pusė gali visai neišeiti. Laminatorius visada panašios temperatūros, o ir prispaudžia vienodai. Taigi, jei viskas gerai, keletą kartų perleidus per laminatorių turėtų gautis geros plokštės.

Toliau seka mirkymas vandeny, popieriaus nuėmimas ir tikėjimasis, kad viskas prilipo kaip reikia. Jei viskas gerai - plokštę į geležies chloridą, jei ne - bandom dar kartą. Šitaip gaminu plokštes. 

Šį kartą gavosi man štai kas: 

 Ne kažką... Užrašai gavosi visai puikiai, tik kraštuose takeliai neprilipo. Čia dar reikia šiek tiek padirbėti, atidirbti techniką. Nežinau nei kiek kartų geriausiai visą plokštę perkišti per tą laminatorių, taip pat įtariu, kad čia gali būti kalti popieriaus užlenkimai, nes ten ir neišėjo. Kaip sakant reikia dar pasitreniruoti, pareguliuoti, iškišti liežuvį atitinkamu kampu ir tikėtis, kad išeis puikiai. Na, o šią plokštę reikės perdaryti. Bet gal jau kitais metais.