Nežinau, kaip šiuolaikiniai vaikai, tačiau man atrodo, kad tarp mano draugų visi žino, kas čia yra. Anksčiau, kai dar, berods, neturėjom kompiuterio, arba turėjom, bet jis buvo per sudėtingas, žaidimus žaidėme per tokias konsoles, kurios jungėsi prie televizoriaus.
Galbūt neblogas pavyzdys būtų šis Nintendo 64:
Tačiau kiek aš pamenu tokių prabangių dalykų neturėjau ir niekur nemačiau. Tai, ką turėjom, tikriausiai, buvo kažkokia kinietiška pigiena iš Gariūnų turgaus. Tačiau ji veikė (kol nesugedo), o didelio skirtumo nebuvo.
O žaidimai buvo būtent šitokiose kasetėse. Jie buvo neapsakomos 8 bitų grafikos ir garso. Kaip suprantu, anksčiau į vieną kasetę, matyt, tilpdavo koks 1 žaidimas, tačiau tada, kai aš su šitokiais dalykais žaidžiau, technologijos jau buvo gerokai išvystytos ir todėl į vieną kasetę tilpo šimtai žaidimų.
Vienas iš labiausiai įsiminusių - tankai.
Juos galima žaisti ir išmaniuosiuose telefonuose (Play Store).
O šitokios kasetės viduje galvojau rasti atitinkamo dydžio plokštę. Teko nusivilti.
Štai ką aš vadinu efektyviai išnaudota erdve! :D
Matyt, anksčiau tie žaidimai užimdavo daugiau vietos, o vėliau viskas susitraukė į vieną nedidukę mikroschemutę, tik niekas nenorėjo keisti kasetės dizaino. Nors ir gerai, tokią patogiau pačiupti.
O ant tos plokštelės tik tas juodas taškas, daugiau nieko. Šiek tiek nusivyliau. Na, bet šitie dalykai ir gaminami kuo pigesni, o kiekviena papildoma detalė, nors ir cento dalis, bet kainuoja. O kai tokių gaminama milijonai, tai ir tos centų dalys susideda į neblogą sumą.
Tai kaip ir nėra ką papasakoti.
Už tai galiu įdėti EEVblog'o Nintendo 64 išardymą. Sakyčiau, beveik į temą.
Beje, pasižiūrėję į pačią pirmiausią nuotrauką galite pamatyti puikų kinietiško marketingo pavyzdį. Nė vieno iš tų pavaizduotų veikėjų žaidimuose nepamenu. Matyt todėl, nes jų ten nebuvo. O dar tie pavadinimai prie jų... tai taip.. kiniška. :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą