Štai aš ir vėl rašau. Laikas taip greitai praeina, kad sunku pastebėti tai, jog nuo praeito įrašo praėjo vos ne mėnesis. Tokios pertraukos - blogas įprotis.
Buvau Nidoje. Žinau, tai nėra geras pasiteisinimas, nes buvau ten tik kelias dienas. Kelias labai puikias dienas.
Vilnių palikom visą debesuotą. Debesys tęsėsi iki Kauno, kurio apylinkėse išsigiedrijo taip smarkiai, jog norėjosi ten ir pasilikti. Ypač dėl to, kad toliau artėjant link Klaipėdos, debesų kiekis danguje vėl pradėjo didėti.
Tačiau Neringa yra stebuklinga vieta. Persikėlus keltu pastebėjau, kad čia dangus vėl giedras. Atvykus į Nidą dangus švarus - nė debesėlio. Panašus oras lepino visas atostogų dienas.
Temperatūra - lietuviškos vasaros. Šiaip nebuvo labai karšta, naktimis netgi, sakyčiau, šalta, bet pliaže gulėti visai nieko, o pasistačius užuovėją nuo vėjo - pats tas. Netgi įdegti suspėjau.
Vandens temperatūra... Na, Baltijos jūra niekada nebūna šilta kaip arbata, todėl vandenį galėčiau apibūdinti kaip gaivinantį. Iš pradžių norisi ką nors padainuoti falcetu, kad ir Bee Gees - Stayin' Alive, bet po to priprantama ir iš vandens net nesinori išlįsti. Atrodo, jog jame net šilčiau, nei išlipus.
Labai smagu buvo šokinėti per nemažas bangas. Tiesa, tokia jūra buvo pirmąsias dienas. Prieš išvažiavimą bangos baigėsi, o tokiam vandeny atsirado medūzos. O kai tokį padarėlį pamatai, tai kažkaip dingsta noras maudytis. Nesinori į tokį guminuką nei su veidu atsitrenkti, nei ant jo užminti. O smėlis dugne ima rodytis per daug minkštas. Tai paskutinę dieną vandenin net nelindau.
Neringoje yra keletas lobių, tai vieną dieną buvau išvažiavęs iki Pervalkos jų paieškoti. Radau vos kelis. Tą dieną GPS buvo labai užsispyręs - su telefonu visiškai nedraugavo, o tai ieškant lobių visai nepravertė.
Geocachingas nuvedė į įdomią vietą - užpustytą Karvaičių kaimą, kur stovi paminklas L.Rėzai.
Ir apskritai, Neringoje mačiau daug įdomių dalykų. Pradedant gyvūnais: ne tik medūzas, bet ir milžiniškus vorus:
Genį:
Voverę:
Mažąją miškinę karvę?
Ir šiaip gražias vietas.
Beje, nuo Nidos iki Preilos naujai nutiestas dviračių takas, tai važiavimas tapo daug lengvesnis. Važiuoji sau ir klausai kaip dūzgia padangos.
Visa tai man labai patiko.
Kas ne taip labai patiko - lova, kurioje teko miegoti. Išsinuomavome butą. Šiaip labai neblogas - netoli nuo jūros ir Maximos, buvo televizija (tiesa, ne kabelinė, bet juk ne teliko žiūrėti atvažiavome), virtuvė, dušas ir visi kiti patogumai, tik baisiai nepatogioje lovoje teko miegoti: prie pat lango - šalta, nes naktys visai nešiltos, siaura - nori perkelti ranką ir nenorėdamas trenki į sieną. Gali būti, kad ji skirta mažesniems nei aš. Na, bet šiaip ne taip išmiegojau, o grįžęs namo galėjau vėl įvertinti savo lovos patogumą.
Bendrai paėmus - atostogos Nidoje labai patiko. Visada patinka. Čia labai gražu ir oras labai dažnai yra geresnis nei likusioje Lietuvoje. Gaila buvo išvažiuoti, bet teko - Vilniuje laukė reikalai. Na, o dabar telieka laukti kito karto, kada ten nusigausiu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą