Na tai štai, persikėlę su keltu per marias į Neringa nuvykome tiesiai į Nidą. Ten mes visada ir atostogaujam ir, matyt, man ten labiausiai patinka. Nežinau kodėl, bet ten atrodo, kad esi kitoje šalyje, kažkokiam užsienyje. Ir net ne dėl to, kad ten daug svečių iš kitų šalių, bet gal dėl to, kad ten ramu. Ten gali dviračius vos ne neprirakintus palikti ir grįžęs tikėtis, kad jie bus vis dar vietoje. Kažkaip kai grįžtu į Vilnių pasimato, kad šiuo atžvilgiu ten yra kitaip. Ten už lango ant suoliuko niekas negeria ir nešūkauja vidury nakties, ten nevaikšto grupės po 7 treningais apsiskarmalavusių budulių. Ir man tai patinka. Gali sau ramiai atsisėsti ant suoliuko vakare ir pasiskaityti knygą, kai saulė nusileisdama tau švelniai šviečia į pakaušį. Na ir aišku, kadangi jau esi netoli jūros, tai, be abejo, gali ir pasideginti.
Pirmoji, atvykimo diena pasitaikė apniukusi ir lietinga. Ir prognozės nieko gero nežadėjo. Tačiau pasirodė, kad tos prognozės nepasiteisino ir kitas dienas oras vis gerėjo. Išlindo saulė. Ir nors nebuvo taip jau šilta, kad norėtųsi degintis, bet išeiti su megztiniu pasivaikščioti buvo pats tas. Tik, kaip tyčia, paskutinę dieną, kai jau teko išvažiuoti, pasidarė pakankamai karšta, kad galima būtų pabandyti degintis ir vėjuotame pajūrio paplūdimy. Beje, jūra atrodė šalta, kad net kojas gėlė, todėl maudytis nepuoliau. :)
Kaip jau rašiau, tai šia vasara atradau naują užsiėmimą - geocaching'ą. Pasirodo, keletas lobių paslėpta ir Neringoje. Pirmą dieną trumpai pasisavinęs mamos telefoną pasinaudojau GPS ir susiradau vieną lobį, esantį netoli V.Kernagio skulptūros. Nustebino, kad nebuvo dėžutės, kuriame turėtų būti logbook'as ir kitkas - tebuvo tik maišelis su permirkusiu logbook'u. Tatai nėra labai blogai, bet kažkam tai nepatiko, ir tas kažkas buvo Jonas 1217 - vaikinas, su kurį buvome kažkada sutikę prie Onos bažnyčios. Pasirodo jis taip pat yra lobių ieškotojas ir mes tą kartą su juo dar nuvykome paieškoti lobių po Vilniaus senamiestį. Pasirodo, kad tas Jonas taip pat Neringoje, tik Juodkrantėje. Deja, bet kartu lobių paieškoti neišėjo - man jau buvo nedaug laiko telikę. Na, tai, kad būtų trumpiau - iš viso Neringoje suradau 6 lobius. Labai patiko jų dydis - gan didelės sumuštinių dėžės (ko Vilniuje nedažnai terasi). Taip pat patiko viena, kuri buvo kopose, netoli nuo saulės laikrodžio. Man tiesiog labai patiko po tą vietą pasivaikščioti. Labai jau gražu toj Neringoj... Na ir dar man patiko rasti šiuos lobius, nes įsitikinau, kad ir pats vienas galiu kuo puikiausiai rasti ir ne pačius lengviausius lobius. Didžiuojuosi savimi. :D
Na, o grįžtant prie atostogų, noriu užsiminti apie būstą. Nidoje apsigyvenom visai netoli bažnyčios. Namas toks visas neįspūdingas, tame pačiame pastate ir "Specialusis autotransportas" (kas yra šiukšles vežanti įmonė), manau, administracija, ir kinietiškų maistų restoranas. Vieną dieną, kai užsinorėjom pavalgyt užėjom ten, bo čia pat prie namų buvo. Na, iš meniu matės, kad su lietuvių kalba ten ne iki galo susidraugauta, nes net aš pastebėjau klaidų, na bet čia nieko tokio. Kas nustebino - kiek daug dalykų gali būti žuvies skonio. Versdamas meniu lapus matau žuvies skonio kiaulieną, žuvies skonio vištieną, žuvies skonio dar kažkokia "-ieną", bet vos nuo suoliuko nenukritau kai pamačiau žuvies skonio menkę. Nu kas čia dabar per čiūdai - žuvies skonio menkė! Net susistebėjau ir nusigandau, tad to neėmiau - pasitenkinau vištienos gabaliukais vaisių padaže. Toks šiaip sau patiekalas. Na, bet pilvą užkimšo, to užteko, bet daugiau nemanau, kad ten lankysiuos.
Kartais manau, kad man reikėtų turėti sąrašą ko ir kur niekad neimti, neiti ir panašiai... :)
Ir dar vienas dalykas, kur daugiau nenorėčiau būti - išsinomuotas būstas. Šį kartą pasitaikė blogiausias iš visų, kuriuos buvome nuomavęsi Nidoje. Nieko jame kaip ir nebuvo blogo, bet jau tokie neerdvūs kambariukai. Kabelinės nėra, interneto irgi, durys, idant sutaupyti vietos, susislenka į sienas. O tualetas - spintoje. Tuoletspintė! Na, gal ne visai spintoje, bet dydžio kaip spinta, o ir vietoj tokioj. Ir be to, ten dar ir dušas. 3 in 1. Žinau, gi ne namie sedėti atvažiavome, bet kas būtų, jei oras būtų buvęs blogas? Tai gerai, kad ten ne tiek daug laiko ir prasedėjom, o ėjom pasivaikščioti ir pageocachinti. O nuoma pinigų kainavo nemažai... Pamenu, kad kartą buvome visai kitame Nidos šone esančiame namelyje, o ten internetas, kabelinė, erdvu. Gal ir nebūsi visą laiką prilipęs prie technologijų, bet bent 10 minučių į dieną, ką nors pasitikrinti internete, arba galimybė prieš miegą pasižiūrėti kokį filmą, ar šiaip po namus paslampinėti, gali padaryti taip, kad ten ir kitais metais norėsis sugrįžti. Šiais metais man tas būstas nepatiko, todėl ir kitais metais, jei važiuosim, tai tikiuosi apsigyvensim kur kitur.
Tai tiek apie Nidą. Vėliau šiek tiek pabuvau namuose ir išvykau į kaimą. Čia kaip visada darbų pilna, bet nėra kam juos nudirbti, todėl bent jau per tą laiką kol čia būnu, tenka padėti ir kai ką nudirbti.
Praeitais metais, kai aš atvažiavau nuvirto obelis. Šiemet nulūžo kitos obels šaka. Bijau, kad tai nepasidarytų taisykle, nes baisu bus atvažiuoti, dar koks medis nugrius. Bet sodyba be šeimininko, kuris galėtų pasidarbuoti vis genda ir griūna. Jau ir kita obelis su išpuvusiu kamienu, tvora jau seniai supuvusi ir dingusi, kaimynų vaikai po kiemą vaikšto kaip po savo. Kaip viskas pasikeitė nuo to laiko, kai čia atvažiuodavau būdamas dar mažas.
Čia neseniai buvo tas škvalas, kur Klaipėdos rajone daug žalos pridarė. Kaimas nėra taip jau toli - bet gerai, kad nieko čia labai nevyko - pagrūmėjo, stiprus vėjas trumpai papūtė, nulijo ir viskas. Net nebūčiau pagalvojęs, kad kažkur galėjo medžius laužyt ir vaikus skraidint, smėlio audras kelti ir lyginti kavines su žeme.
Kas labiau mane neramino - pelės. Bjaurybės užuodė mano atsargas ir pradėjo graužti maišelius. Teko kokius 4 kartus naktį keltis, nes tas maišelis čeža gan garsiai, o tatai miegui visai nepadeda. Tai atsikeli, pakrutini maišus, ir aplinkinius daiktus - pelė pasislepia ir nutyla. Bet po kurio laiko vėl čeženimas žadina. Teko vėl kariauti. Spąstai paspęsti. Sugavom keleta pelių. Aš niekur kitur nesu matės tų graužikų parazitų, todėl man tatai kaip ir atrakcija. Na, gerai, tai nėra taip jau smagu, vis dėlto gyvūnėliai miršta, tačiau kažkodėl juos nufotografavau. Tai gali, arba negali būti tam, kad pagąsdinčiau, sukelčiau bjaurastį ir papiktinčiai skaitytojus. :) Tai, jei pagaunate užuominą - užsimerkite ir pasukite pelės ratuką kelis kartus - štai karo su pelėmis aukos.
O šiaip po to kai buvo paspęsti spąstai pelės beveik nebekankino. Tik paskutinę dieną, iš ryto eidamas kur ir karaliai pėsti eina, mačiau kaip dar viena pelė manęs išsigandusi įšoko į kibirą ir bandė iš jo iššokti. Uždėjau kibirą ant viršaus, kad nepabėgtų, bet vis dėlto jai pasisekė - sugebėjo pasprukti, po to likusį rytą kažkas kampe krebždėjo... Bet tas peles ir reikia naikinti, kitaip visi kampai, kur jos veisiasi, tiesiog nušikti. A fu fu... Tai jau tikrai yra negerai. Ir nesmagu, kai žinai, kad kol tu miegi kažkokie padarai ropoja po kambarį ir graužia graužia graužia.
Dar vienas įspūdis - parduotuvė, kuri čia atvažiuoja į kaimą. Tai paprasčiausia mašina. Ji atvažiuoja, jos vairuotojas iškrauna kelias dėžes ant žemės, o jose prekės. Na ir esmė tame, kad ten to maisto ne tiek ir daug ir jei ko mažiau, tai reikia paskubėti tą daiktą pagriebti, kad kas kitas nenugvelbtų. :) Aš to net nesitikėjau - galvojau, kad viskas ten ramiai bus, bet kai pamačiau kaip visi ten mikliai renkasi, teko ir man spartint tempą. Gerai, kad kaimynė padėjo. Šast susimeti duoną, batoną, kruopas ir visas kitas prekes, o po to iškraustai viską ant žemės, o tas vairuotojas - pardavėjęs, pasistvėręs skaičiuotuvą, skaičiuoja už kiek čia ko prisikrovei. Kainos, atrodo nemažos, nemažos... Bet visą tai yra geriau nei nieko, nes kitaip čia nebūtų kaip gauti maisto, nebent važiuoti į didesnį miestelį arba Rietavą, o tai daryti tikrai nedaug kas tegali.
Na, žodžiu šis laikas kaime praėjo gerai, bet kaip greitai ta vasara priėjo galą? Dar norisi pabūti Vilniuje, susitikti su draugais, todėl teko grįžti. Atrodo pirmą kartą visiškai vienas keliavau namo per vos ne visą Lietuvą. Ryte iškvietėme taksi, atvažiavo labai malonus taksistas, kuris pasakė, kad įmonė, kuriai jis dirba yra vos ne stebuklinga ir nors turėdama vos dvi mašinas aptarnauja daugiau klientų nei konkurentai, turinys 4 mašinas. Taksistas buvo labai malonus, ir dar padarė nuolaidą. Tada teko sulaukti autobuso. Autobusas nedidelis, bet ir žmonių nedaug. Taip pat "Kautra" autobusuose yra nemokamas internetas, tai buvo proga bevažiuojant tai išbandyti. Gal ir visai nieko, tik per Žemaitiją bevažiuojant labai jis trūkinėjo. Tai teko jungt kompą lauk. Turėjau mp3 grotuve kalną podcast'ų, bet jie man labai maišė - autobusas taip mane užsupo, kad vos nesusivėmiau. O taip jau senokai bebuvo. Na, bet padėjo žiūrėjimas į toli, o vėliau jau arčiau Kauno ir oras atvėso, tai daugiau šitokio diskomforto nebejaučiau. Beje, Kaune teko persėsti į kitą, didesnį, autobusą. Aš to nesitikėjau. Bet tai, matyt, dėl didesnio keleivių skaičiaus. Antra kelionės pusė praėjo su mažu nuotykiu - autobuso vairuotojas vos nepražiopsojo Vievio - nepataikė įvažiuoti į stotį, todėl teko sustoti pakelėje, na bet kaip pasirodė, vairuotojas pirmą kartą tą maršrutą važiavo, tai čia nieko tokio. O taip pat gerą kelionės gabalą kamavo mikrofonas. Vairuotojas nemokėjo išjungti jo, todėl jis vis cypė ir cypė ir dar taip garsiai. Iš pradžių nesupratau ir besiklausydamas muzikos pagalvojau, kad mano grotuvas išprotėjo. :D
Na ir pagaliau pasiekėme Vilniaus autobusų stotį. Išlipinėdamas iš autobuso vos nenusiplėšiau kuprinės petnešos, todėl teko kuprinę nešti prilaikant ranka. Gal ir gerai, nes beeinant pro traukinių stotį teko praeiti pro tokį vyriškį, kuris iš tolo žvelgė į mane. Ir kai aš pro jį praėjau, man pasirodė, kad jis ėmė sėlinti paskui mane. Man tai labai nepatiko ir iškart visas persijungiau į saugumo rėžimą. Būtų labai blogai, jei būtų pavogę kuprinę su kompu. Na, bet nieko nenutiko, tik visą likusią kelionę per Vilnių buvau įsitempęs. Tai štai grįžau namo ir dabar laukiu geresnių orų. Noriu pasivažinėti su dviračiu, pageocachinti, parašyti keletą įrašų ir gal kažką iš elektronikos dar pasigaminti. Ta vasara taip greit praeina, žiūrėk, jau pusė mėnesėlio teliko.
Tai štai kaip. :)
