Ateinant 2015 metams noriu apžvelgti kaip man sekėsi 2014 metais.
Tikriausiai iš pradžių pradėsiu nuo šios parapijos, kur, labiausiai tikėtina, šį tekstą ir skaitote (jei dar kas nors iš skaitytojų liko) - mano blogo. Akivaizdu, kad šiais metais įrašų neužderėjo. Per metus parašiau 32 (su šiuo) įrašus. Tai yra mažiausias įrašų derlius per penkerius metus, nuo tada, kai pradėjau rašyti blogą. Negerai. Tuo labiau, kad metų pradžioje nusprendžiau padidinti įrašų skaičių ir save motyvuoti daugiau rašyti su projektu, kad kiekvieną dieną padarysiu nuotrauką ir ją trumpai aprašysiu. Šiaip mintis gal ir nebloga, bet pasirodo, kad mano gyvenime ne dažnai vyksta kažkas tokio įstabaus, ką galėčiau nufotografuoti, o kartais tai, ką norėčiau įamžinti, buvo tiesiog praktiškai neužfiksuojama. Tad metų pradžioje dauguma įrašų buvo pas mane atkeliavusių detalių nuotraukos ir trumpi aprašymai, ką su jomis žadu nuveikti.
Tačiau tarp šių iš esmės vertės neturinčių įrašų pasisekė įterpti keletą, kurie, bent jau mano nuomone, turi naudingos informacijos. Tai įrašai apie laminatorių, kurį išardęs sugebėjau nubraižyti jo schemą ir suprasti, kaip jis veikia; apie CyanogenMod, kad norint įrašyti normalią versiją reikia vengti Windows platformai skirto diegiklio, kuris nors ir įrašo CyangenMod be didelių pastangų, tačiau įrašyta versija yra kažkokia modifikuota; ypač apie Raspberry Pi ir TP-WN725N WiFi kištuką - šis įrašas neseniai ir pačiam pravertė, džiaugiausi jį parašęs, tai, tikiuosi, kad pravers ir kam nors kitam; galiausiai apie kintamosios srovės išlyginimą - berašant tą įrašą pavyko tikrai iki galo įsisavinti kas yra efektinė įtampa ir kaip ji skaičiuojama ir kad lyginant srovę detalėms neįdomu, kokia ta efektinė įtampa, bet svarbu koks įtampos amplitudė, iki kurios įtampa ir išlyginama. Pastarasis įrašas gal ir galėjo būti drastiškai sutrumpintas iki kelių sakinių, bet gal taip nebūčiau visko iki galo ir pats supratęs. Tai štai, gal dėl šių įrašų blogas ir nebuvo visiškai žlugęs 2014 metais.
Dabar šiek tiek apie blogo ateitį. Kol kas planai labai nepasikeitė nuo tų, kuriuos išdėsčiau įraše "Mintys apie tinklaraštį" (reikėtų dažniau pačiam savo įrašus perskaityti). Vis dar noriu ir labai rimtai planuoju blogą perkelti nuo Blogger sistemos ant Wordpress. Esu net pasiryžęs nusipirkti hostingą, kas tikrai šiek tiek kainuos. Blogas taip pat pasikeis ir net neturiu omeny grafiškai. Galvojau, kad, matyt, nebloga mintis yra padėti visokius įrašus, kuriuos iki šiol parašiau ir kurie iš esmės neturi vertės, į archyvą ar bent jau atskirą puslapį, kategoriją ar dar kažką, kad atskirti nuo tokių įrašų, kurie turi naudingos informacijos, kaip kad minėti aukščiau. Taip pat norėčiau geriau suskirstyti įrašus, pavyzdžiui, kad įrašai apie elektroniką būtų ties skiltimi "Elektronika". Gal tai būtų smarkus blogo formato iškraipymas ir nežinau kaip tai atsilieptų RSS srautui (beje, reikėtų patikrinti, ar veikia tinklaraščio RSS srautas apskritai), jei jį dar kas nors naudoja, bet manau, kad taip gautųsi geresnis puslapis. Toks interneto kamputis, kur galima įkelti informaciją ir su visais pasidalinti. Mano puslapis. Kur būtų tai, ką aš noriu pasakyti. Tada visokie socialiniai tinklai taptų nebereikalingi, nebent tik kaip sklaidos priemonė, viskas būtų centralizuota ir aš turėčiau iš esmės pilną savo duomenų kontrolę. Tokią idėją suradau indiewebcamp.com ir man ji patiko.
Be to nuo pat naujųjų pradžios noriu pradėti naują projektą, kurį galbūt dar ne pilnai išpildžiau, bet kurį šiaip ne taip galiu vykdyti. Tai yra susiję su mano lauko temperatūros ir drėgmės matuokliu, apie kurį čia dar neparašiau, bet žadu, kai turėsiu daugiau laisvo laiko. Tas matuoklis siunčia duomenis į Raspberry Pi, kur duomenys kaupiami. Taip pat pastaruoju metu parašiau skriptą, kuris tuos duomenis atvaizduoja grafike. Tai štai tokius grafikus ir norėčiau patalpinti savo puslapyje. Be to, būtų neblogai savo puslapyje taip pat rodyti ir kokia dabar yra lauko temperatūra ir drėgmė. Galbūt kam nors iš vilniečių praverstų tokia informacija.
Jei apibendrinti, tai bandysiu padaryti, kad aplankius mano puslapį būtų galima ne tik perskaityti naujausią įrašą, bet ką nors naujo sužinoti, atrasti. Ar taip gausis? Nežinau, bet pabandyti, manau, verta.
Na, o dabar vėl grįžtu prie 2014 metų apžvalgos. Šiais metais susidėjau prioritetus ties savo veiklomis ir virš blogo paskyriau elektroniką. Žiūrint nuo pat metų pradžios, pradėjau keletą projektų, tačiau jie staigiai sustojo ir dabar miega mano stalčiuose. Kad ir tas pats laminatorius, kurį išardžiau, bet nesiryžau modifikuoti, arba dviračio lempa, kuriai jau kaip ir turiu detales, bet neprisiruošiu jas sujungti į vieną vienetą. Tačiau ne viskas stovi vietoje - pagaminau jau minėtą temperatūros ir drėgmės matuoklį. Šis projektas dabar yra mano sąrašo viršuje ir dabar darbuojuosi ties juo. Apie tai, ką gero išmokau gaminant tą prietaisą parašysiu atskirame įraše. Taip pat buvo ir regreso - sugedo mano maitinimo šaltinis. Tačiau aš tai priėmiau kaip iššūkį surasti bėdą ir sutaisyti. Tik reikia šiek tiek laisvo laiko ir motyvacijos. Dabar jaučiu elektronikos iššūkių troškimą. Galbūt tai galima būtų apibūdinti kaip elektronikos žinių troškimą. Aš noriu mokėti naudotis visais elektronikos įtaisais. Nuo paprasčiausių rezistorių, kurių įvairius panaudojimus jau kaip ir suprantu, tranzistorių, kuriuos kol kas naudoju kaip paprastus jungiklius, o juk juos galima naudoti žymiai plačiau, iki loginių mikroschemų, kurios dar šiek tiek mane gąsdina, visokių programuojamų mikrovaldiklių, iš kurių esu susipažinęs (ir tai tik labai siaurai) tik su Atmel gaminamais ATmega ir ATtiny, ir dar visokiausių kitokių prietaisų, jutiklių.
Kalbant apie jutiklius, šiais metais labai susidomėjau šiais prietaisais. Man labai patiko The Amp Hour laidą su svečiu Forrest Mims. Forrest Mims - elektronikos legenda. Jis išleido kalną knygų elektronikos temomis, o kas mane labiausiai sudomino - jo atliekami stebėjimai. Virš 20 metų atliekami matavimai skamba labai įspūdingai ir aš taip pat panorau pabandyti rinkti tokius duomenis. Iš esmės dėl to ir gimė mano temperatūros ir drėgmės matuoklis. Tačiau vien ties šiais matavimais nenorėčiau sustoti. Kol kas dar nusipirkau Geigerio-Miulerio vamzdelį, su kuriuo matuojama radiacija. Galbūt ateinančiais metais pavyks pasigaminti radiacijos matuoklį, o visiškai nuostabu būtų, jei dar sugebėčiau nunešti į universitetą ir kaip nors pabandyti sukalibruoti saviškį su naudojamais laboratorijose. Būtų labai smagu, bet iki to dar ganėtinai toli, nes šio projekto iš esmės dar net nepradėjau. Bet ir radiacijos matavimai, manau, nebus pabaiga. Kaip bus - parodys ateitis.
Kita svarbi gyvenimo sritis, kurią trumpai apžvelgsiu - kompiuteriai. Mano kompiuteryje jau nuo 2013 metų balandžio mėnesio sukasi Linux operacinės sistemos. Pradėjau su Ubuntu, ne už ilgo pasidariau Fedora naudotoju, o štai po metų Linux naudojimo, šių metų balandžio viduryje, įsidiegiau Arch Linux distribuciją. Taip, tai yra nemažai dėmesio ir gebėjimų reikalaujanti distribucija, bet, manau, kad sau įrodžiau, kad tuos gebėjimus turiu, nes jau tiek laiko be jokių didelių problemų naudoju Arch Linux.
Iš esmės, Arch Linux nėra kažkas tokio jau labai sudėtingo, kaip vis girdžiu žmones kalbant įvairiuose podcast'uose. Taip, diegimas buvo ganėtinai painus ir koks nors naujokas be pagalbos sunkiai sugebėtų tai pereiti, tačiau internete yra ir ArchWiki, ir Youtube, kur galima rasti reikalingą informaciją. Įdiegus jau prasideda paprasti dalykai. Per keletą dienų priprantama prie Pacman - Arch Linux paketų valdymo įrankio, o kai įdiegiama darbastalio aplinka kaip GNOME, ar kokia kita, viskas tampa labai paprasta. Visus Arch Linux nepatogumus atsveria įgautos žinios ir tai, kad čia naujausios programos yra pasiekiamos beveik iš karto.
Tačiau savo gyvenimo apsunkinimo ties Arch Linux nesustabdžiau. GNOME su tuomet naujausiu kerneliu labai prastai veikė, todėl išbandžiau kitas darbalaukio aplinkas. Galų galiausiai apsistojau su i3, kas net nėra darbalaukio aplinka, o langų tvarkytuvė (tokį vertimą radau - angliškai window manager). Man patinka, kad galiu labai tiksliai valdyti langų išsidėstymą ir tai galiu daryti klaviatūros pagalba.
Taip pat daug programų, kurias naudoju yra terminale - man patinka toks minimalizmas ir jei programa padeda man atlikti darbą, nematau kam man reikia visokių grafinių elementų?
Viena iš tokių programų, kurią nuo rudens pradėjau naudoti - Vim teksto redaktorius. Norint dirbti su šia programa tikrai reikia apmokymo. Tam net knygos yra parašytos. Storos knygos. Mat Vim tai nėra paprastas notepad'as - čia yra visokiausios komandos su kurių pagalba galima greitai ir efektyviai tvarkyti tekstą ar kodą. Viena bėda, kad tas komandas reikia išmokti. Bet aš nepabūgau ir jau nemažai laiko Vim yra mano numatytasis teksto redaktorius. Net ir šį įrašą rašau šios programos pagalba. Kol kas moku labai nedaug ir naudojimasis atitinka notepad'ą, tačiau po truputį pradedant naudoti įvairias komandas kodo ar teksto rašymą galima smarkiai pagerinti.
Apibendrinant, šiais metais mano kompiuteriniai gebėjimai smarkiai išaugo. Savo kompiuterį esu susitvarkęs (nors dar ir ne iki galo) taip, kad man būtų patogu. O kas iš vis geriausia - jau tikrai labai ilgą laiką nesu naudojęs Microsoft produktų - nei Windows, nei Office, o tai daug ką pasako, apie tai, kad Linux jau tapo visiškai naudojami ir paprastiems mirtingiesiems žmonėms. Be to, aš juk dar ir studijuoju, ir per pusantro kurso neprireikė to, ko nebūtų galima gauti naudojant Linux.
Kas dar susiję su kompiuteriais - programavimas. Pradėjau mokytis Python kalbos. Tačiau nors ir nieko nemokėjau, vien su pasižiūrėjimais internete sugebėjau parašyti skriptus, kurie duomenis iš temperatūros matuoklio įrašo į failą ir po to tuos duomenis atvaizduoja grafike. Manau, tai parodo, kad Python yra iš tiesų lengva kalba. Aš net pats nustebęs, kaip taip nesunkiai man pavyko parašyti tokias programas iš esmės tik šiek tiek paieškant informacijos internete.
Kita kalbą, kurią pradėjau labiau naudoti - sena gera C. Nusprendžiau, kad laikas kelti lygį ir vietoj Arduino kalbos, kuria programuoti gali kiekvienas vaikas, pradėti naudoti praeity vos paliestą C. C nėra tokia lengva kaip Python, tačiau abi šios kalbos labai praverčia elektronikoje. C programuoju mikrovaldiklius, o Python padeda mikrovaldiklį susieti su kompiuteriu ir parašyti bendresnes programas. Su šiomis kalbomis galima labai daug ką nuveikti, todėl jas ir nusprendžiau įvaldyti.
Na ir dar viena kalba, kurią pradėjau mokytis - esperanto. Kol kas esu 0 lygyje ir galėčiau tik prisistatyti, pasakyti kiek man metų, kur gyvenu, gal, kur mokausi. Esperanto yra genėtinai nesunki kalba, tik štai kad turėčiau laiko ją mokytis...
Prieš vasaros atostogas kalbėjausi su geru draugu. Kalbėjom apie tai, ką norėtume nuveikti per vasarą. Draugas užsiminė, kad norėtų išmokti užsienio kalbą, berods ispanų. Nuo tokios minties užsikrėčiau ir aš. Pagalvojau - norėčiau ir aš mokėti dar vieną kalbą, bet kokią nors nesunkią, kad nereikėtų labai smarkiai mokytis. Tada kažkaip užkliuvau už esperanto. Apie šią kalbą jau buvau girdėjęs. Pasiskaičiau daugiau ir radau, kad ji nėra sunki, be to išmokus ją, lengviau mokytis kitas kalbas. Be to, ja ne daug kas šneka, o tai irgi suteikia tam tikro žavesio. Tai ir pradėjau vasara mokytis. Nuostabi svetainė lernu.net, kuri yra ir lietuvių kalba. Čia yra nemokamos pamokos, kurias patikrina tikras žmogus - net ir lietuvis! Nuostabu. Deja vasarai pasibaigus ir atėjus mokslams esperanto mokymasis gavo šiek tiek žemesnį prioritetą ir jau ilgai niekaip neprisiruošiu tęsti mokymosi.
Kada nors norėčiau dar išmokti vokiečių kalbą. Na bet čia jau kaip pasiseks.
Na ir galiausiai noriu užbaigti įrašą su mintimi, kurią taip pat išgirdau The Amp Hour laidoje. Laidos svečias Shahriar Shahramian pasakė tokią mintį, kurią aš pabandysiu išversti iš anglų kalbos: kiekvieną dieną, kai nieko naujo nesužinai - esi negyvas. Ši mintis man labai patiko, todėl nuo naujųjų metų žadu kiekvieną dieną gyventi ir sužinoti ar išbandyti kažką naujo.
To ateinančiais metais linkiu ir Jums - kiekvieną dieną sužinoti ką nors naujo. Laimingų naujųjų!
 |
| Nuotraukos autorius: clement127 . CC BY-NC-ND 2.0 |
Tačiau tarp šių iš esmės vertės neturinčių įrašų pasisekė įterpti keletą, kurie, bent jau mano nuomone, turi naudingos informacijos. Tai įrašai apie laminatorių, kurį išardęs sugebėjau nubraižyti jo schemą ir suprasti, kaip jis veikia; apie CyanogenMod, kad norint įrašyti normalią versiją reikia vengti Windows platformai skirto diegiklio, kuris nors ir įrašo CyangenMod be didelių pastangų, tačiau įrašyta versija yra kažkokia modifikuota; ypač apie Raspberry Pi ir TP-WN725N WiFi kištuką - šis įrašas neseniai ir pačiam pravertė, džiaugiausi jį parašęs, tai, tikiuosi, kad pravers ir kam nors kitam; galiausiai apie kintamosios srovės išlyginimą - berašant tą įrašą pavyko tikrai iki galo įsisavinti kas yra efektinė įtampa ir kaip ji skaičiuojama ir kad lyginant srovę detalėms neįdomu, kokia ta efektinė įtampa, bet svarbu koks įtampos amplitudė, iki kurios įtampa ir išlyginama. Pastarasis įrašas gal ir galėjo būti drastiškai sutrumpintas iki kelių sakinių, bet gal taip nebūčiau visko iki galo ir pats supratęs. Tai štai, gal dėl šių įrašų blogas ir nebuvo visiškai žlugęs 2014 metais.
Dabar šiek tiek apie blogo ateitį. Kol kas planai labai nepasikeitė nuo tų, kuriuos išdėsčiau įraše "Mintys apie tinklaraštį" (reikėtų dažniau pačiam savo įrašus perskaityti). Vis dar noriu ir labai rimtai planuoju blogą perkelti nuo Blogger sistemos ant Wordpress. Esu net pasiryžęs nusipirkti hostingą, kas tikrai šiek tiek kainuos. Blogas taip pat pasikeis ir net neturiu omeny grafiškai. Galvojau, kad, matyt, nebloga mintis yra padėti visokius įrašus, kuriuos iki šiol parašiau ir kurie iš esmės neturi vertės, į archyvą ar bent jau atskirą puslapį, kategoriją ar dar kažką, kad atskirti nuo tokių įrašų, kurie turi naudingos informacijos, kaip kad minėti aukščiau. Taip pat norėčiau geriau suskirstyti įrašus, pavyzdžiui, kad įrašai apie elektroniką būtų ties skiltimi "Elektronika". Gal tai būtų smarkus blogo formato iškraipymas ir nežinau kaip tai atsilieptų RSS srautui (beje, reikėtų patikrinti, ar veikia tinklaraščio RSS srautas apskritai), jei jį dar kas nors naudoja, bet manau, kad taip gautųsi geresnis puslapis. Toks interneto kamputis, kur galima įkelti informaciją ir su visais pasidalinti. Mano puslapis. Kur būtų tai, ką aš noriu pasakyti. Tada visokie socialiniai tinklai taptų nebereikalingi, nebent tik kaip sklaidos priemonė, viskas būtų centralizuota ir aš turėčiau iš esmės pilną savo duomenų kontrolę. Tokią idėją suradau indiewebcamp.com ir man ji patiko.
Be to nuo pat naujųjų pradžios noriu pradėti naują projektą, kurį galbūt dar ne pilnai išpildžiau, bet kurį šiaip ne taip galiu vykdyti. Tai yra susiję su mano lauko temperatūros ir drėgmės matuokliu, apie kurį čia dar neparašiau, bet žadu, kai turėsiu daugiau laisvo laiko. Tas matuoklis siunčia duomenis į Raspberry Pi, kur duomenys kaupiami. Taip pat pastaruoju metu parašiau skriptą, kuris tuos duomenis atvaizduoja grafike. Tai štai tokius grafikus ir norėčiau patalpinti savo puslapyje. Be to, būtų neblogai savo puslapyje taip pat rodyti ir kokia dabar yra lauko temperatūra ir drėgmė. Galbūt kam nors iš vilniečių praverstų tokia informacija.
Jei apibendrinti, tai bandysiu padaryti, kad aplankius mano puslapį būtų galima ne tik perskaityti naujausią įrašą, bet ką nors naujo sužinoti, atrasti. Ar taip gausis? Nežinau, bet pabandyti, manau, verta.
Na, o dabar vėl grįžtu prie 2014 metų apžvalgos. Šiais metais susidėjau prioritetus ties savo veiklomis ir virš blogo paskyriau elektroniką. Žiūrint nuo pat metų pradžios, pradėjau keletą projektų, tačiau jie staigiai sustojo ir dabar miega mano stalčiuose. Kad ir tas pats laminatorius, kurį išardžiau, bet nesiryžau modifikuoti, arba dviračio lempa, kuriai jau kaip ir turiu detales, bet neprisiruošiu jas sujungti į vieną vienetą. Tačiau ne viskas stovi vietoje - pagaminau jau minėtą temperatūros ir drėgmės matuoklį. Šis projektas dabar yra mano sąrašo viršuje ir dabar darbuojuosi ties juo. Apie tai, ką gero išmokau gaminant tą prietaisą parašysiu atskirame įraše. Taip pat buvo ir regreso - sugedo mano maitinimo šaltinis. Tačiau aš tai priėmiau kaip iššūkį surasti bėdą ir sutaisyti. Tik reikia šiek tiek laisvo laiko ir motyvacijos. Dabar jaučiu elektronikos iššūkių troškimą. Galbūt tai galima būtų apibūdinti kaip elektronikos žinių troškimą. Aš noriu mokėti naudotis visais elektronikos įtaisais. Nuo paprasčiausių rezistorių, kurių įvairius panaudojimus jau kaip ir suprantu, tranzistorių, kuriuos kol kas naudoju kaip paprastus jungiklius, o juk juos galima naudoti žymiai plačiau, iki loginių mikroschemų, kurios dar šiek tiek mane gąsdina, visokių programuojamų mikrovaldiklių, iš kurių esu susipažinęs (ir tai tik labai siaurai) tik su Atmel gaminamais ATmega ir ATtiny, ir dar visokiausių kitokių prietaisų, jutiklių.
Kalbant apie jutiklius, šiais metais labai susidomėjau šiais prietaisais. Man labai patiko The Amp Hour laidą su svečiu Forrest Mims. Forrest Mims - elektronikos legenda. Jis išleido kalną knygų elektronikos temomis, o kas mane labiausiai sudomino - jo atliekami stebėjimai. Virš 20 metų atliekami matavimai skamba labai įspūdingai ir aš taip pat panorau pabandyti rinkti tokius duomenis. Iš esmės dėl to ir gimė mano temperatūros ir drėgmės matuoklis. Tačiau vien ties šiais matavimais nenorėčiau sustoti. Kol kas dar nusipirkau Geigerio-Miulerio vamzdelį, su kuriuo matuojama radiacija. Galbūt ateinančiais metais pavyks pasigaminti radiacijos matuoklį, o visiškai nuostabu būtų, jei dar sugebėčiau nunešti į universitetą ir kaip nors pabandyti sukalibruoti saviškį su naudojamais laboratorijose. Būtų labai smagu, bet iki to dar ganėtinai toli, nes šio projekto iš esmės dar net nepradėjau. Bet ir radiacijos matavimai, manau, nebus pabaiga. Kaip bus - parodys ateitis.
Kita svarbi gyvenimo sritis, kurią trumpai apžvelgsiu - kompiuteriai. Mano kompiuteryje jau nuo 2013 metų balandžio mėnesio sukasi Linux operacinės sistemos. Pradėjau su Ubuntu, ne už ilgo pasidariau Fedora naudotoju, o štai po metų Linux naudojimo, šių metų balandžio viduryje, įsidiegiau Arch Linux distribuciją. Taip, tai yra nemažai dėmesio ir gebėjimų reikalaujanti distribucija, bet, manau, kad sau įrodžiau, kad tuos gebėjimus turiu, nes jau tiek laiko be jokių didelių problemų naudoju Arch Linux.
Iš esmės, Arch Linux nėra kažkas tokio jau labai sudėtingo, kaip vis girdžiu žmones kalbant įvairiuose podcast'uose. Taip, diegimas buvo ganėtinai painus ir koks nors naujokas be pagalbos sunkiai sugebėtų tai pereiti, tačiau internete yra ir ArchWiki, ir Youtube, kur galima rasti reikalingą informaciją. Įdiegus jau prasideda paprasti dalykai. Per keletą dienų priprantama prie Pacman - Arch Linux paketų valdymo įrankio, o kai įdiegiama darbastalio aplinka kaip GNOME, ar kokia kita, viskas tampa labai paprasta. Visus Arch Linux nepatogumus atsveria įgautos žinios ir tai, kad čia naujausios programos yra pasiekiamos beveik iš karto.Tačiau savo gyvenimo apsunkinimo ties Arch Linux nesustabdžiau. GNOME su tuomet naujausiu kerneliu labai prastai veikė, todėl išbandžiau kitas darbalaukio aplinkas. Galų galiausiai apsistojau su i3, kas net nėra darbalaukio aplinka, o langų tvarkytuvė (tokį vertimą radau - angliškai window manager). Man patinka, kad galiu labai tiksliai valdyti langų išsidėstymą ir tai galiu daryti klaviatūros pagalba.
Taip pat daug programų, kurias naudoju yra terminale - man patinka toks minimalizmas ir jei programa padeda man atlikti darbą, nematau kam man reikia visokių grafinių elementų?
Viena iš tokių programų, kurią nuo rudens pradėjau naudoti - Vim teksto redaktorius. Norint dirbti su šia programa tikrai reikia apmokymo. Tam net knygos yra parašytos. Storos knygos. Mat Vim tai nėra paprastas notepad'as - čia yra visokiausios komandos su kurių pagalba galima greitai ir efektyviai tvarkyti tekstą ar kodą. Viena bėda, kad tas komandas reikia išmokti. Bet aš nepabūgau ir jau nemažai laiko Vim yra mano numatytasis teksto redaktorius. Net ir šį įrašą rašau šios programos pagalba. Kol kas moku labai nedaug ir naudojimasis atitinka notepad'ą, tačiau po truputį pradedant naudoti įvairias komandas kodo ar teksto rašymą galima smarkiai pagerinti.
Apibendrinant, šiais metais mano kompiuteriniai gebėjimai smarkiai išaugo. Savo kompiuterį esu susitvarkęs (nors dar ir ne iki galo) taip, kad man būtų patogu. O kas iš vis geriausia - jau tikrai labai ilgą laiką nesu naudojęs Microsoft produktų - nei Windows, nei Office, o tai daug ką pasako, apie tai, kad Linux jau tapo visiškai naudojami ir paprastiems mirtingiesiems žmonėms. Be to, aš juk dar ir studijuoju, ir per pusantro kurso neprireikė to, ko nebūtų galima gauti naudojant Linux.
Kas dar susiję su kompiuteriais - programavimas. Pradėjau mokytis Python kalbos. Tačiau nors ir nieko nemokėjau, vien su pasižiūrėjimais internete sugebėjau parašyti skriptus, kurie duomenis iš temperatūros matuoklio įrašo į failą ir po to tuos duomenis atvaizduoja grafike. Manau, tai parodo, kad Python yra iš tiesų lengva kalba. Aš net pats nustebęs, kaip taip nesunkiai man pavyko parašyti tokias programas iš esmės tik šiek tiek paieškant informacijos internete.
Kita kalbą, kurią pradėjau labiau naudoti - sena gera C. Nusprendžiau, kad laikas kelti lygį ir vietoj Arduino kalbos, kuria programuoti gali kiekvienas vaikas, pradėti naudoti praeity vos paliestą C. C nėra tokia lengva kaip Python, tačiau abi šios kalbos labai praverčia elektronikoje. C programuoju mikrovaldiklius, o Python padeda mikrovaldiklį susieti su kompiuteriu ir parašyti bendresnes programas. Su šiomis kalbomis galima labai daug ką nuveikti, todėl jas ir nusprendžiau įvaldyti.
Na ir dar viena kalba, kurią pradėjau mokytis - esperanto. Kol kas esu 0 lygyje ir galėčiau tik prisistatyti, pasakyti kiek man metų, kur gyvenu, gal, kur mokausi. Esperanto yra genėtinai nesunki kalba, tik štai kad turėčiau laiko ją mokytis...Prieš vasaros atostogas kalbėjausi su geru draugu. Kalbėjom apie tai, ką norėtume nuveikti per vasarą. Draugas užsiminė, kad norėtų išmokti užsienio kalbą, berods ispanų. Nuo tokios minties užsikrėčiau ir aš. Pagalvojau - norėčiau ir aš mokėti dar vieną kalbą, bet kokią nors nesunkią, kad nereikėtų labai smarkiai mokytis. Tada kažkaip užkliuvau už esperanto. Apie šią kalbą jau buvau girdėjęs. Pasiskaičiau daugiau ir radau, kad ji nėra sunki, be to išmokus ją, lengviau mokytis kitas kalbas. Be to, ja ne daug kas šneka, o tai irgi suteikia tam tikro žavesio. Tai ir pradėjau vasara mokytis. Nuostabi svetainė lernu.net, kuri yra ir lietuvių kalba. Čia yra nemokamos pamokos, kurias patikrina tikras žmogus - net ir lietuvis! Nuostabu. Deja vasarai pasibaigus ir atėjus mokslams esperanto mokymasis gavo šiek tiek žemesnį prioritetą ir jau ilgai niekaip neprisiruošiu tęsti mokymosi.
Kada nors norėčiau dar išmokti vokiečių kalbą. Na bet čia jau kaip pasiseks.
Na ir galiausiai noriu užbaigti įrašą su mintimi, kurią taip pat išgirdau The Amp Hour laidoje. Laidos svečias Shahriar Shahramian pasakė tokią mintį, kurią aš pabandysiu išversti iš anglų kalbos: kiekvieną dieną, kai nieko naujo nesužinai - esi negyvas. Ši mintis man labai patiko, todėl nuo naujųjų metų žadu kiekvieną dieną gyventi ir sužinoti ar išbandyti kažką naujo.
To ateinančiais metais linkiu ir Jums - kiekvieną dieną sužinoti ką nors naujo. Laimingų naujųjų!
