LED apšvietimas

Kartą nusprendžiau susitvarkyti savo stalą. Vienas iš dalykų, kuriuos padariau - perkėliau prailgintuvą iš vienos stalo pusės į kitą. Daug pas mane visokiausių prietaisų, daug laidų, todėl kartais tenka pažaisti galvosūkį "išpink laidus". Taigi vienas iš ant stalo esančių daiktų su laidu yra stalinė lempa. Norėjau įkišti jos kištuką į prailgintuvą, bet staiga pykšt - perdegė lemputė.
Namuose buvo atsarginė, bet 60 vatų. Teko laikinai naudoti ją, nors ant lempos gaubto nurodyta 40 W max. Pasak vikipedijos, kaitrinės lemputės šviesai sunaudoja tik apie 5% visos energijos, kiti 95% išeina kaip šiluma. Na, mano lempa ir su 40W lempute neblogai šilo, o su 60W dirbant pajutau tokį kvapą, kuris kyla lyginant drabužius. Kadangi lempa yra visai šalia kompiuterio, o spausdinant klaviatūra, mano ranka dar labiau priartėja, pajutau, kad nei mano rankai, nei drabužiams, nei kompiuteriui toks milžiniškas šilumos kiekis nieko gero neduoda. Pagalvojau, kad būtų neblogai nusipirkti LED lemputę. Ne už ilgo taip ir padariau. Apsilankiau Senukuose ir ten buvo visokiausių lempučių. Aš pasirinkau VagnerSDH, niekada iki tada negirdėto prekės ženklo, 5.5W LED lemputę.

 

Kainavo, berods, apie 17 litų, o tai yra šiek tiek brangiau už paprastas kaitrines, tačiau sunaudojamos energijos skirtumas taip pat yra labai nemažas.

Na, o dabar noriu paminėti kelias klaidas, kurias padariau pirkdamas šią lemputę.
Pirmiausia yra tai,kad pamiršau normaliai pagooglinti. Štai dabar sužinojau, kad 40W kaitrinė lemputė išskiria 12 liumenų per vatą. Jei būčiau tai perskaitęs prieš perkant, būčiau paskaičiavės, kad 40W lemputė iš viso išskiria 480 liumenų šviesos srautą, o šį LED lemputė tik 380 lm, todėl ant stalo šiek tiek tamsiau.
Be to, būčiau pirkęs kitokios formos lemputę. Maniškė yra lygi, be jokio difuzoriaus, todėl jos šviesa sklinda 45 laipsnių kampu, kaip nurodyta ant dėžutės :

 Toks kampas gal ir neblogai jei lempa yra toliau nuo apšviečiamo paviršiaus, bet įsukta į stalinę lempą, ši lemputė apšviečia visai nedidelį plotą.

 

Taigi, jei pirkčiau dabar, imčiau kiek galingesnę ir tokia, kuri labiau išsklaido šviesą:

Ir dar vienas dalykas, kurį sužinojau besirinkdamas lemputę - kaip žymimi lempučių cokoliai. Pavyzdžiui pas maniškę yra E27 - Edisono tipo 27mm skersmens.

Tačiau čia mano LED apšvietimo pasakojimas nesibaigia.

Jau ganėtinai ilgai norėjau geresnio apšvietimo virš savo stalo. Kartais tenka ką nors nufotografuoti, nes noriu parodyti čia (šis įrašas, kaip matėte, ne išimtis). Su lempa yra kelios problemos:
Netolygus apšvietimas - jei skaitėte apie Kindle, galbūt pamatėte, kad, tarkim, nuotraukos viduryje šviesu, o kraštuose tamsu. Čia kalta ta pati LED lemputė - niekaip neišėjo padaryti, kad apšviestų daugiau ploto.
Šešėliai - jei šviesos šaltinis yra vienoje pusėje, kitoje bus šėšėliai, o jie kartais trukdo.
Triukšmai - čia jau labiau kalta telefono kamera, bet tamsoje neišeina gauti padorių nuotraukų be triukšmų.

Tad norėdamas pagerinti padėtį, neseniai užsisakiau iš Ebay LED juostą.
Ne per seniausiai jį pas mane atkėliavo ir tą pačią dieną, užmiršęs visą kitą, prisitvirtinau tą juostą virš stalo.

Bet apie viską iš eilės. Šviesos diodų juosta (5 metrai) atkeliavo ritėje:

Čia dar kokio metro ilgio likutis. 
Viena juostos pusė yra padengta klijais, tad ją nesunkiai galima priklijuoti.

 

Juostą galima perkirpti tam tikrose vietose.

Visa tai leido šią LED juostą pritvirtinti ant lentynos virš stalo:

Ir staiga ant mano stalo tapo šviesu!

 Nežinau, ar nuotraukomis pavyko perduoti skirtumą, bet gyvai tai labai akivaizdu.

Šiek tiek techninių savybių:
LED juosta maitinama 12V įtampos srove. Aprašime parašyta, kad juostos naudojama galia - 14W per metrą. Tai yra visai nemažai, 4 (tiek pas mane, atrodo, ant tos lentynos pritvirtinta) metrai būtų visi 56W.  O tiek galios maniškis maitinimo šaltinis niekaip negali tiekti. Pamatavus, matau, kad įtampa nuo 12V krenta iki 10V, o srovė 1.5A, tai kažkas apie 15W. Reikės pasidaryti galingesnį maitinimo šaltinį ir pabandyti prie jo prijungti.
Šviesos diodai šiek tiek šyla, bet tikrai ne daug. Po kelių valandų - kaip temperatūros turintis žmogus. Panašiai sušila ir anksčiau aprašyta LED lemputė.

Tai toks mano naujas apšvietimas. Nepaminėjau, kad LED juostas galima ir pritemdyti mažinant įtampą. Taigi toks lankstus ir nebrangus (10 USD už 5m juostos) sprendimas tikrai pagerino mano darbo vietą. O kur dar visokie kitokie panaudojimai. Juk galima apšviesti ir kitas tamsokas vietas: stalčius, spintas ir taip toliau.

Galbūt nuo šiol čia įkeltos daiktų nuotraukos atrodys padoriau? :)

Amazon Kindle Paperwhite 2013

Elektroninių knygų skaityklėmis susidomėjau prieš kelis metus. Tada jos dar tik pradėjo populiarėti, dar ne daug kas apie tokias žinojo ir jos buvo ganėtinai brangios - nauja technologija ir taip toliau.
Dabar, praėjus tiems keliems metams, skaityklės atpigo. Pribrendau ir nusipirkau šitokį aparatą. Ir dar gi taip pataikiau, kad visiškai naujutėlaitį modelį - naująją Amazon Kindle Paperwhite.

Kaip suprantate, dar niekad nesu turėjęs skaityklės ir dėl to jokio palyginimo negaliu padaryti. Tačiau per kelias savaites naudojimo, manau, perpratau kaip ji veikia.

Žaibiškas atkeliavimas

Nors Amazon žadėjo atsiųsti spalio 17 d., siuntinys mane pasiekė spalio 16 d. Paskambino iš DHL, paklausė, ar bus kas namuose, ir po poros minučių rankose jau laikiau dėžutę. Tiesiog nuostabu!
 

Išpakavimas buvo ypatingai paprastas ir greitas. Net ant dėžutės užrašyta "Certified Frustration-Free Packaging". Tereikėjo atplėšti juostelę ir dėžutė atsivėrė. O viduje gulėjo naujutėlaitė skaityklė. Iš viso dėžutėje buvo skaityklė, micro USB laidas ir instrukcijos.








Įjungimas ir paruošimas naudojimui truko kelias minutes - reikėjo prisijungti prie interneto, praeiti paaiškinimą kaip naudotis. Ir štai - galima kibti į knygų skaitymą.

Viskas itin paprasta. Aišku, tai yra produktas skirtas labai plačiai auditorijai ir todėl turi būti paprastas, bet man net šiek tiek neįdomu - per paprasta.

Kindle Paperwhite geležis

Kalbant apie paprastumą - rankose pavarčius skaityklę galima pastebėti, kad jungčių ir mygtukų kiekis ant korpuso yra absoliučiai minimalus. 

Vienintelė micro USB jungtis duomenims ir įkrovimui bei mygtukas pažadinimui ir užmigdymui su indikaciniu šviesos diodu tarp jų.

Kindle Paperwhite visai nesunku laikyti viena ranka. Skaityklė sveria 206 gramus. Nuo tokio svorio ranka greitai nepavargsta. Korpuso galinė dalis padengta į gumą panašia medžiaga, dėl kurios skaityklė neslysta iš delno. 

Tačiau pagrindinė šio prietaiso dalis, akivaizdu, yra 6 colių, 212 ppi (pikselių colyje), 16 pilkumo atspalvių e-ink lietimui jautrus ekranas.

 

Ekranas labai panašus į knygų popierių, bet Kindle Paperwhite yra geriau už paprastą knygą - galima skaityti ir tamsoje. Ekranas turi 24 lygių apšvietimą, tad galima skaityti kad ir viduryje nakties miške, jei kiltų toks noras.

Tiesa, pastebėjau, kad net ir nustačius apšvietimo lygį ties mažiausia reikšme, tamsoje vis tiek matyti labai blankus švytėjimas. Toks blankus, kad telefono kamera negali to užfiksuoti.

Kita svarbi prietaiso detalė yra baterija. Amazon rašo, kad su vienu įkrovimu Kindle Paperwhite turėtų dirbti iki 8 savaičių, jei skaitoma po pusvalandį, su išjungtu wifi ir apšvietimu nustatytu ties 10.

Aš skaityklę pilnai pakroviau kai ją gavau, o išsikraudinėja ji tik dabar, įrašo rašymo metu, taigi beveik 6 savaitės su vienu įkrovimu. Be to, aš visada laikiau wifi įjungtą ir naudojau įvairiais apšvietimo lygiais kartais daug ilgiau, nei pusvalandį per dieną.

Na ir galiausiai atmintis. 2 gigabaitai neatrodo daug, ypač kai nėra galimybės pridėti daugiau su atminties kortele. Tačiau knygos, nors ir pačios storiausios, neužima labai daug atminties, tad 2 gigabaitų pagal Amazon turėtų užtekti iki 1100 knygų. Aš tiek tikrai neturiu ir to patikrinti negaliu, tačiau visi failai, kuriuos sukėliau į skaityklę tikrai užima visai nedaug.

Vartotojo sąsaja

Dabar noriu aprodyti, kaip atrodo Kindle vartotojo sąsaja.

Viršuje yra juosta su Kindle pavadinimu (mano atveju "Mindaugo Kindle"), wifi signalo indikatoriumi ir laikrodžiu.

Žemiau yra valdymo mygtukai. Namas grąžina į pagrindinį langą (kuris ir matomas nuotraukoje),  rodyklė grąžina vienu veiksmu atgal, paspaudus lemputę reguliuojamas ekrano apšvietimas, vežimėlis įjungia Amazon Kindle knygų parduotuvę, kur galite nusipirkti knygų (tiesa, lietuvių kalba ten beveik nėra), padidinamasis stiklas - paieška, o tas mėsainis (trys brūkšneliai dešinėje) atidaro meniu su papildomais pasirinkimais:

Kaip matote, galima pasirinkti, kad knygos būtų pateikiamos ne viršelių paveiksliukais, o kaip sąrašas:

Kolekcijos praverčia kai turite kokią knygų seriją ar žurnalų rinkinį.

Skaityklė turi ir naršyklę, tačiau ji tikrai nesužavi savo veikimu.

Tačiau grįžkime į pagrindinį langą. Čia yra pateikiamos visos jūsų knygos. Tiesa, apačioje matote rekomendacijas iš Kindle knygų parduotuvės, bet gera žinia yra tai, kad tai galima išjungti nustatymuose.

Skaityklės valdymas labai paprastas. Norint pasirinkti knygą reikia braukti pirštu per ekraną tol, kol atsiranda norimos knygos viršelis, ir tada jį reikia tiesiog paspausti. Atsiveria knyga ir galima skaityti.
 

Esant skaitymo rėžime, matomas tik knygos tekstas ir, pačioje apačioje, skaitymo progresas. Matote, Kindle yra geriau už paprastą knygą ir dėl to, kad galima keisti raidžių dydį. Tačiau kai pasikeičia raidžių dydis, padidėja puslapių skaičius, todėl įprasti skaičiukai puslapio kampe nebetenka prasmės. Todėl yra naudojami knygos procentai. Be to Kindle Paperwhite dar nustato kokiu greičiu skaitote ir pagal tai numato už kiek laiko turėtumete baigti skyrių ar knygą.

Versti puslapius galima braukiant pirštu per ekraną lyg verstumėte knygos puslapius arba spaudžiant atitinkamas zonas. Trys centimetrai nuo viršaus iškviečia valdymo mygtukus, kurie leidžia išeiti iš knygos, pakeisti apšvietimą ir taip toliau.  Centimetras nuo kairiojo ekrano krašto verčia puslapį atgal, o visas likęs plotas verčia puslapį pirmyn. Paprasta. Visa tai parodoma paruošimo naudojimui metu.

Knygos

Kindle Paperwhite palaiko AZW3, AZW, TXT, PDF, MOBI, PRC ir konvertuotus HTML, DOC, DOCX, JPEG, GIF, PNG, BMP formatus. Tikrai gaila, kad nepalaikomas EPUB formatas, tačiau, bent jau man, tai nėra bėda. Formatus galima konvertuoti su programa Calibre. Galbūt plačiau apie tai parašysiu vėliau. Tačiau noriu paminėti, kad PDF skaityti su šia skaitykle tikrai nėra malonu. Kol MOBI formato knygos leidžia keisti raidžių dydį, PDF galima tik priartinti kaip planšetiniame kompiuteryje ar išmaniajame telefone. Su e-ink ekranu tai neatrodo gražiai, raidės būna ne tokios ryškios ir kartais sunku priartinti taip, kad viskas gražiai tilptų ekrane. Tam galbūt labiau tinka skaityklės su didesniais ekranais. Tiesa, Kindle Paperwhite galima nustatyti horizontaliu rėžimu, tačiau tai turi savų minusų.

 

 Geras daiktas

Pamiršau paminėti, kad už šią skaityklę užmokėjau apie 500 litų. Pirkau tiesiai iš amazon.com. Apie kitokias pirkimo galimybes galite paskaityti šiame Radiocool įraše. Ar verta? Aš manau taip. Tai daiktas, kurio gan ilgai norėjau. Gal ne taip stipriai - juk galima išgyventi ir be skaityklės - tačiau norėjau. Ir iš tiesų, nusipirkęs skaityklę pradėjau daugiau skaityti ir nežadu sustoti. Kai 700 puslapių monstraknygė gali lengvai sutilpti į šį prietaisą, atsiranda naujos patogaus skaitymo galimybės. Ekranas atrodo tikrai gražiai, didelio skirtumo nuo popieriaus neįžvelgiu, tačiau akivaizdūs skaityklės pliusai: raidžių dydžio keitimas, labai tolygus pašvietimas, paieška ir pastabų rašymas. Be to, niekada nebepametu, kur skaičiau - tai automatiškai išsaugoma.

Kaip rašiau, tai labai paprastas daiktas. Jis skirtas skaityti knygas ir tai daro gerai. Jei reikia kažko daugiau- yra kitos skaityklės su ausinių lizdais, kur galima klausyti audio knygų, muzikos. Tačiau tokių dėmesio nukreipėju Kindle Paperwhite neturi. Gal ir gerai.

Jei turite klausimų, pastabų ar šiaip norite prisidėti su savo patirtimi - palikite komentarą!

19 yra nauji 18

Na ką, nugyventi dar vieni metai. 19. Atrodo, tiek daug ir tiek mažai. Šie metai buvo tikrai geri - niekuo skųstis negaliu. Buvo nuotykių, išbandyta dar nebandytų veiklų, nemažai laiko linksmai praleista su draugais... Pagaliau juk baigiau gimnaziją ir įstojau į universitetą! Tikrai svarbūs metai buvo. Telieka tikėtis, kad devyniolikti metai bus dar linksmesni, laimingesni, pilni gerų nuotykių, iššūkių, sėkmės ir viso, ko geriausia. Bent jau to man linkėjo. O kiek sveikinimų per pastarąsias dienas susilaukiau! Ačiū visoms giminėms, kurie pasveikino, ačiū ir draugams, kurie prisiminė, ar buvo facebook'o priminti. :D Ačiū ir tiems, kurių gal ir nelabai pažįstu, bet kurie panoro mane pasveikinti. 

Ačiū ir tiems, kas dar apsilanko šiame vos begyvuojančiame tinklaraštyje ir gali jau ketvirtą kartą paskaityti apie mano gimtadienį. Norėtųsi šiais metais rasti daugiau laiko rašliavonėms, bet nieko negaliu pažadėti išskyrus tai, kad kažkada kažką parašysiu. Patikėkit, dirbu ties tuo. Tik gal kiek lėtokai.

Gerai, grįžtu į savo balionų pripildytą kambarį ir atsisveikinu su jumis iki kito įrašo! :)

Google+ ir Facebook eksperimentas

Prieš kelis mėnesius (na gerai - prieš pusmetį su viršum) sugalvojau padaryti šiokį tokį eksperimentą su Google+ ir Facebook socialiniais tinklais. Norėjau pažiūrėti, kur bus daugiau susidomėjimo. Visą mėnesį dalinausi tuo pačiu turiniu abiejuose tinkluose ir bandžiau fiksuoti visokius +1, "patinka" ir komentarus. Deja, į mėnesio galą aptingau, tad praeitą savaitę viską teko perskaičiuoti, o tai, pasirodo, ne toks jau lengvas darbas. Užtrukau kelias valandas, bet galiausiai viską sudėjau ir turiu rezultatus.

Dabar noriu pasakyti, kad šis bandymas tikrai nėra kažkoks rimtas socialinis tyrimas. Jau geriau remkitės britų mokslininkais. Šis bandymas kilo vien iš smalsumo kas labiau susidomės mano bendrinamu turiniu: ar 100+ nepažįstamų žmonių, ar 50+ pažįstamų, klasiokų ir draugų?

Rezultatus skaičiavau taip: sudėjau visus +1 ir like, kurie buvo prie įrašų, kuriuos paskelbiau. Komentarus skaičiavau kitaip - kiek įrašų susilaukė bent vieno komentaro. Nes, jei geriau pagalvojus, kiekvienas komentaras vis kitoks ir reikalauja kitokio atsakymo ir jei taip išeitų, kad gautųsi ilga diskusija su daugybe komentarų, tai kitame tinkle kas nors galėtų parašyti "geras :D" ir viskas tuo užsibaigtų. Taigi +1 ir like: visi, kurie tik buvo prie įrašų, o komentarai: įrašai, kuriuos kas nors pakomentavo.

Rezultatai:

• Google+:   52  +1,  13 įrašų su komentarais.
• Facebook:  26 like, 10 įrašų su komentarais.

Tai ką, Google+ laimėjo? :) Google+ sulaukiau dvigubai daugiau +1, nei Facebook'e like. Gal tai tiesiogiai susiję su tuo, kad Google+ turėjau dvigubai daugiau sekėjų, nei draugų Facebook'e? Mane nustebino tai, kad komentarų skaičius yra apylygis. Tačiau galima ginčytis dėl komentarų ilgio ir kokybės.

Taigi, ką čia galima įžvelgti? Taip, Google+ buvo daugiau papliusinimų, tačiau tas skirtumas tarp žmonių skirtinguose tinkluose daro šį bandymą nelabai teisingą. Tada reikia pradėti vertinti kam turėtų labiau rūpėti tai, kuo dalinuosi, o tai yra sunku. Ar dėl to, kad pažįstų žmones realiame gyvenime, jie turėtų žiūrėti tai, ką aš skelbiu Facebook'e? O gal kaip tik atvirkščiai?

Na ir galiausiai, koks gi skirtumas? Dabar beveik visai nebesinaudoju Facebook'u. O kai tenka pasinaudoti, tai beveik kiekvieną kartą kas nors pastringa, arba pasiklystų tarp nustatymų. O ir kiekvienas žmogus naudoja socialinius tinklus skirtingai.

Tai jei tiesiog žiūrėsime į skaičius - Google+ is the way to go. Tik gaila, kad retas kuris iš pažįstamų juo naudojasi. Čia ir yra problema. Niekas nenori naudotis, nes ten nėra pažįstamų, kurie nepereina, nes ten nėra pažįstamų, kurie nepereina, nes... Uždaras ratas. Na, ir galiausiai, juk jei žmogui gerai vienur, kam jam kraustytis kitur? 

Kadangi šiame įraše nieko itin įdomaus parašyti nesigavo, noriu pasidalinti užvakar vykusiu Google renginiu "A morning with Google+". Čia pristatomos kelios naujos Google+ funkcijos. Tik jei žiūrėsite, veiksmas prasideda ties 12 minute. 

Įrašas pasiskatinimui rašyti daugiau įrašų

Sveiki! Štai ir vėl aš sveikinuosi po mėnesio pertraukos. Aš vis nepagaunu, kaip tas laikas sugeba taip greitai bėgti. Atrodo, pagalvoju, kad, ai, įrašo dabar nesinori rašyti, parašysiu kitą dieną. O, žiūrėk, jau ir visas mėnesis praeina. Labai negerai.

Na tai jei nenori rašyti blogo - nerašyk, galite pasakyti. Tačiau bėda ta, kad noriu rašyti. Tik gal per daug atidėlioju? Gal noriu parašyti per daug ilgus įrašus? O jų rašymas atima nemažai laiko. Čia ne tik keverzonės kaip šitai, ką dabar skaitote, bet reikia ir šiek tiek paieškoti informacijos, padaryti paveiksliukų, o tai užtrunka mažiausiai kelias valandas. O štai tų kelių valandų dažniausiai ir pritrūksta.

Dabar studijuoju VGTU. Kažkodėl galvojau, kad ten užtruksiu mažiau, nei mokykloje. Gi ir dirbantys žmonės studijuoja, tai iš kur jie laiko traukia. Na, galiu pasakyti, kad universitetas užima visai nemažai laiko. Tris darbo dienas paskaitos prasideda gan anksti, o baigiasi gan vėlai, viena diena tik prasideda anksti (o anksti keltis ir nemėgstu), ir vieną darbo dieną turiu laisvą. Nėra taip jau baisu. Tačiau pastaruoju metu susikaupė namų darbų. Jie taip pat atima laiką. O dar vasaros pabaigoje pradėjau mokytis vairuoti. Grafikas tapo pakankamai įtemptas.

Rugpjūtį pasiskelbiau tobulėjimo mėnesiu: mokiausi greitai rašyti, greitai skaityti ir kas savaitę nuvažiuoti 40 km. ratą aplink Vilnių su dviračiu. Taip pat susidariau kalendorių su dalykais, kuriuos turiu ir noriu daryti. Tokia kaip dienotvarkė išėjo. Na ir kaip man sekėsi? Nesakyčiau, kad visai blogai, bet tikrai ne gerai. Daug dalykų, o su jais ir daug laiko skirto treniruotis greitai rašyti, važiavimų su dviračiu, vis nusikelinėjo į ateitį. Tiesą sakant ir dabar jie yra tarp krūvos įvykių, kurie bus nukelti sekančiai ar dar sekančiai savaitei, nes kiekviena savaitė turi tiek daug dalykų kuriuos noriu nuveikti, kad tiesiog negaliu suspėti. Tarp tų nukeliamųjų įvykių yra ir nemažai "parašyti įrašą".

Bet ta betvarkė kada nors baigsis, o kad būtų tvarka, stengsiuosi kuo mažiau nukelinėti įrašų rašymą. Laikantis disciplinos turėtų padidėti produktyvumas ir našumas, o blogas nebus tik kartą per mėnesį nuvalomas nuo internetinių dulkių.

Na, o kad jau išsirašiau, kas ant širdies šiuo atžvilgiu gulėjo, štai kelios temos apie kurias norėčiau parašyti ateityje.

• Mano eksperimento su Google+ ir Facebook rezultatai. Jau koks pusmetis praėjo.
• SanDisk Sansa Clip+ ir Rockbox. Labai seniai kažkas parašė, kad vietoj to, kad bučiau parašęs apie mp3 grotuvo vidų, aprašyčiau jį kaip produktą. Bet jau tada tai buvo gan senas grotuvas, tai galbūt pabandysiu įrašyti ten Rockbox. Bus man kažkas, ko dar nebandžiau.
• Naujoji Amazon Kindle Paperwhite.
• Monitoriaus šviesos temperatūrą reguliuojančios programos. Šitą įrašą jau seniai pradėjau rašyti. Vos nepaskelbiau, bet ir gerai, nes viena iš programų labai atsinaujino.
• The Fifth Estate (Penktoji valdžia). Šiandien žiūrėtas filmas. Šiaip nebeaprašinėju kiekvieno matyto filmo, bet šis man visai patiko. Turiu keletą minčių.

Be to, aišku, bus ir kitokios rašliavos, tačiau kol kas dar nesu užtikrintas apie ką. 

Taigi laukite. O aš pasistengsiu save priversti ką nors parašyti tikrai daug anksčiau nei praeis mėnuo.

Minska MŠ001: kaip ir pabaigtas projektas

Minska MŠ001. Kas čia per raidžių ir skaičių rinkinys? Čia juk dar vienas mano projektas, o tiksliau jo pavadinimas. MŠ - maitinimo šaltinis. 001 - pirmas modelis.
Šis prietaisas man sėkmingai tarnauja jau ganėtinai ilgai. Su juo dažniausiai naudoju kitą savo projektą - Minska GS001, kuriam šis maitinimo šaltinis ir suteikia energiją.  Tai kodėl aš apie jį čia anksčiau neparašiau? Anksčiau galvojau, kad apie projektus rašysiu, tik kai jie bus visiškai užbaigti. Šis projektas, nors jau ir veikia, vis dar yra tobulinamas. Bijau, kad jį tobulinsiu dar gan ilgai, o šiame bloge, mano nuomone, trūksta elektronikos, tai pasidalinsiu tuo, kas pasiekta iki šiol.

Maitinimo šaltinis yra vienas iš labiausiai praverčiančių, reikalingiausių, lengviausių (na, čia žiūrint koks) ir taip pat pavojingiausių projektų, kuriuos pradedantis elektronikas gali pasigaminti.
Pavojingas tuo, kad tenka šiek tiek padirbėti su 230V įtampa, kas, tikriausiai suprantate kodėl, yra šiek tiek pavojinga gyvybei.
Naudingas ir reikalingas, nes be maitinimo šaltinio sunku bandyti kitus prietaisus, kuriems gali būti reikalingos įvairios įtampos.
O dėl ko lengvas, pamatysite pažvelgę į schemą:

Paimta iš http://www.elektronika.lt/schemos/maitinimas/5/reguliuojamas-maitinimo-saltinis/

Taip, šitas projektas pradėtas dar tada, kai schemų ieškodavau elektronika.lt schemų archyve.

Šiam projektui reikia visai nedaug detalių: LM338, transformatoriaus, diodų tiltelio, 4 kondensatorių, rezistoriaus, potenciometro ir jungiklio.

LM338

Šis trikojis prietaisas ir yra tai, kas padaro maitinimo šaltinį reguliuojamą. Pradėsiu nuo jo, nes kitas detales reikia rinktis atsižvelgiant į šios detalės galimybes.

Detalės aprašymą galite rasti čia: http://www.ti.com/lit/ds/symlink/lm138.pdf.

Taigi, ši detalė leidžia reguliuoti įtampą nuo 1.2V iki 32V, tačiau didžiausia įtampa priklauso nuo transformatoriaus - apie tai netrukus. Taip pat ši detalė gali tiekti iki 5 amperų stiprio srovę. Yra įdiegta apsauga nuo išėjimų trumpinimo ir nuo perkaitimo. Detalei reikalingas radiatorius. Aš kaip tokį naudoju kažkokią aliuminio plokštelę. Kol kas maitinimo šaltinis dar nebuvo perkaitęs.

Ir dar noriu atkreipti dėmesį į tai, kad detalės "nugarėlė", prie kurios tvirtinasi radiatorius, taip pat yra išėjimas, tad reikia žiūrėti, kad radiatorius kur nors neprisiliestų ir neužtrumpintų.

Rezistorius

LM338 reguliuojasi potenciometro ir rezistoriaus pagalba. Pastarasis turi būti 240 omų ir patartina jį jungti prie pat LM338, o ne kur nors prie išėjimo.

Potenciometras

Štai ši detalė ir yra tai, ką sukinėjant reguliuojama įtampa. Iš pradžių buvau įdėjęs paprastą potenciometrą, tačiau su tokiu ne taip paprasta tiksliai nustatyti tam tikrą įtampą - vos vos pasukus rankenėlę įtampa pasikeičia kokia puse volto, o kai reikia nustatyti, tarkim, 5.0 V, tikslus reguliavimas gali užtrukti ilgai ir gerokai sunervinti. Dėl to neseniai nusprendžiau išleisti daugiau pinigų ir įdėti daugiasūkį potenciometrą. Tokio potenciometro rankenėlė aplink apsisuka ne vieną, o 10 kartų, tad reguliavimas tampa apytiksliai tiek kartų tikslesnis. 

Tačiau kol paprastas potenciometras kainuoja apie kokius 5 litus, daugiasūkis kainuoja 15, ar net virš 30 litų. Deja, pačiam teko išleisti dar daugiau pinigų. Todėl, kad jums to daryti nereikėtų, patarsiu nepagailėti pinigų iš pradžių ir nusipirkti kokybiškesnį potenciometrą, nors jis ir brangesnis. 

O buvo taip: nuėjau į Evitą ir nusipirkau tokį potenciometrą už 15 litų. Prilitavau, nors ir neteisingai (po to paaiškinsiu, kaip reikia), ir panorau uždėti rankenėlę. Dedant reikėjo panaudoti šiokią tokią jėgą ir staiga išgirdau trakštelėjimą. Pasirodo išstūmiau potenciometro galą. Atgal sudėti neišėjo - sulaužiau šepetėlį, kuris liečia potenciometro viduje esančią spiralę. Tai beliko išnagrinėti, kaip ši detalė veikia, ir parašyti įrašą, kurį galite paskaityti paspaudę čia.

Po to dar kartą nusipirkau tokį patį potenciometrą ir jis vėl bemaunant rankenėlę sulūžo - vėl beveik ta pati bėda. Tai štai 30 litų išleista šuniui ant uodegos. Na gerai, galėjau pažvelgti, kas ten tokio potenciometro viduje ir kaip jis veikia, bet projektas į priekį nepajudėjo. Baisiai tatai sunervino mane. 

Galiausiai nuėjau į Lemoną ir ten nusipirkau daugiasūkį potenciometrą už 32 litus. Šis jau ne vien tik plastiko gabalas - kaina jaučiasi svoryje. Šitas jau atlaikė ir rankenėlės movimą, tad galiu jums parekomenduoti nepirkti pigių plastmasinių, o brangesnį, bet kokybiškesnį daugiasūkį potenciometrą. Galbūt tai padės sutaupyti ir pinigų, ir nervų.

Na, o dabar apie prijungimą. Iš išadyto potenciometro sužinojau, kad reguliavimo kojelė yra pačiame gale. Vidurinė kojelė, pagal schemą, jungiasi prie minuso. O esanti arčiausiai rankenėlės susijungia su reguliavimo kojele. Tiesa, elektronikoje niekuo negalima pasitikėti, visada reikia tikrinti.

Na ir tikriausiai taip pat svarbu paminėti, kad potenciometro varža turi būti 5 kiloomai.

Transformatorius

Kadangi LM338 gali reguliuoti iki 32 voltų, reikėtų parinkti atitinkamą transformatorių. Noriu atkreipti dėmesį, kad iš transformatoriaus išeina kintama elektros srovė (AC), o diodų tiltelis ją išlygina ir srovė pasidaro nuolatinė (DC). Lyginant srovę, įtampa padidėja 1.4 karto (šaknis iš 2), tad transformatorius turėtų 230V paversti į kokius 23V (23*1.4=32.2) voltus. Aišku, galbūt nieko blogo neatsitiks jei transformatoriaus antrinė apvija bus ir 24V, bet į tai turėtų būti atsižvelgiama. 

Pas mane transformatorius 230V keičia tik iki 12V, tad maitinimo šaltinio išėjime teoriškai turėčiau gauti 16.8 voltų. Srovė - iki 3A. Taigi, LM338 galimybių tikrai neperžengiu.

Kai pradėjau gaminti šį maitinimo šaltinį, reikalingą transformatorių galėjau gauti keliais būdais. Pirmiausia - nusipirkti. Tačiau transformatoriai nėra pigūs, o tada ir pinigų neturėjau tiek daug. Tad liko kitas variantas - išimti iš kokio kito prietaiso. Ir kaip tik atsirado sugedusi lempa. Keista ta lempa buvo - turėjo nedidelę 12 voltų lemputę. Nebepamenu, kas ten buvo blogai, bet jos viduje ir buvo šis transformatorius. Pasisekė.

Diodų tiltelis

Ši detalė skirta srovės lyginimui. Nieko ypatingo, tik reikėtų rinktis tokį, kurio nurodyta srovė ir įtampa nebūtų viršijami, o geriausia, kai dar yra palikta atsargos.

Kondensatoriai

Maitinimo šaltinyje yra 4 kondensatoriai: (žiūrint į schemą) C1 10000 uF ir C2 100 uF elektrolitiniai, C3 0.1 uF ir C4 0.01 uF keramikiniai. Kondensatoriai turėtų būti skirti 40 - 50 voltų įtampai (ne mažesnei, nei maitinimo šaltinis gali tiekti).

Primenu, kad elektrolitiniai kondensatoriai turi pliusą ir minusą, tad jų bet kaip jungti negalima.

Jungiklis

Na štai ir paskutinė detalė. Jungiklis skirtas įjungti ir išjungti maitinimo šaltinį. Montuojant šią detalę reikia būti atsargiam, nes prie jungiklio jungiami laidai, kurie eis į tinklą (230V)! Todėl būtina įsitikinti, kad tie laidai yra atjungti. Geriausia, kai kištukas guli ant stalo ir tada tikrai nelieka abejonių, ar tikrai jis ištrauktas iš lizdo. Kartais atrodo, kad ištraukei, o pasirodo, kad ne tą kištuką, o tai gali baigtis ne per geriausiai. Taip pat reikia gerai prilituoti laidus prie jungiklio - juk nesinori, kad jie imtų ir atsikabintų, o tada ištarškintų visas detales. 

Jungiklis turėtų būti skirtas 230 V įtampai ir atitinkamai srovei. 

Papildomos detalės

Aukščiau aprašytos detalės skirtos pačiam maitinimo šaltiniui. Čia parašysiu apie dar keletą detalių, kurias panaudojau gamindamas šį projektą.

Savaime suprantama, šiam prietaisui neprošal yra dėžutė, kurioje jis galėtų būti įtvirtintas. Taip sumažėja tikimybė, kad nutrūks kokie laidai (o šito tai visiškai nesinori). Taip pat visas aparatas korpuse atrodo daug profesionaliau ir patvariau. 

Prie korpuso dar pritvirtinau atsukamus kontaktus/banana lizdus.

Taip pat ir 2.5/5.5mm lizdą. Jį naudoju maitinimo šaltiniui sujungti su garso stiprintuvu.

Dar galiu paminėti potenciometro rankenėlę, kuri skirta iš esmės aparato gražumui. Na, ir su ja dar patogiau reguliuoti įtampą.

Na ir, suprantama, reikalingas laidas su kištuku, kad galima būtų šį prietaisą prijungti prie tinklo.

Viską sudėjus, gaunasi visai neblogas, paprastas maitinimo šaltinis. 

Tai kodėl tai nėra visiškai pabaigtas projektas?

Kaip maitinimo šaltinis, šis prietaisas tarnauja neblogai. Ateina 230V, išeina tiek kiek reikia. Ko dar norėti? Ogi yra ko. Tikriausiai pastebėjote, kad maitinimo šaltinyje nėra jokio įtampos matuoklio. Tiksliai nureguliuoti įtampą galima tik su multimetro pagalba. Tai yra visiškai nepatogu, todėl neužilgo gaminsiu įtampos / srovės matuoklį.
Maitinimo šaltinyje galėtų būti ir srovės apribojimo funkcija.
Žodžiu, yra dar ką tobulinti ir apie pakeitimus, matyt, parašysiu čia.

Plokštė ir failai

Čia maitinimo šaltinio plokštė. Neatrodo labai gražiai, bet čia, rodos, po LM338 perlitavimo, tad labai nesistebėkite. Dabar jau supratau, su dideliais vario plotais litavimas niekada neatrodys gražiai. 

Failų, deja, čia neįdėsiu. Pirmiausia, net nežinau ar juos tebeturiu, o jei ir turiu, tai mano plokštės išdėstymas tikrai nėra pats geriausias. Kadangi šis prietaisas yra labai nesunkus ir tik su keliomis detalėmis, manau, kad labai laisvai galite susiprojektuoti savo plokštę.

Tai toks mano maitinimo šaltinis. Jei turite klausimų, patarimų ar norite tiesiog ką nors parašyti - visada laukiu komentarų! 

Atostogos Nidoje 2013

Štai aš ir vėl rašau. Laikas taip greitai praeina, kad sunku pastebėti tai, jog nuo praeito įrašo praėjo vos ne mėnesis. Tokios pertraukos - blogas įprotis.

Buvau Nidoje. Žinau, tai nėra geras pasiteisinimas, nes buvau ten tik kelias dienas. Kelias labai puikias dienas. 

Vilnių palikom visą debesuotą. Debesys tęsėsi iki Kauno, kurio apylinkėse išsigiedrijo taip smarkiai, jog norėjosi ten ir pasilikti. Ypač dėl to, kad toliau artėjant link Klaipėdos, debesų kiekis danguje vėl pradėjo didėti.

Tačiau Neringa yra stebuklinga vieta. Persikėlus keltu pastebėjau, kad čia dangus vėl giedras. Atvykus į Nidą dangus švarus - nė debesėlio. Panašus oras lepino visas atostogų dienas.

Temperatūra - lietuviškos vasaros. Šiaip nebuvo labai karšta, naktimis netgi, sakyčiau, šalta, bet pliaže gulėti visai nieko, o pasistačius užuovėją nuo vėjo - pats tas. Netgi įdegti suspėjau. 

Vandens temperatūra... Na, Baltijos jūra niekada nebūna šilta kaip arbata, todėl vandenį galėčiau apibūdinti kaip gaivinantį. Iš pradžių norisi ką nors padainuoti falcetu, kad ir Bee Gees - Stayin' Alive, bet po to priprantama ir iš vandens net nesinori išlįsti. Atrodo, jog jame net šilčiau, nei išlipus.

Labai smagu buvo šokinėti per nemažas bangas. Tiesa, tokia jūra buvo pirmąsias dienas. Prieš išvažiavimą bangos baigėsi, o tokiam vandeny atsirado medūzos. O kai tokį padarėlį pamatai, tai kažkaip dingsta noras maudytis. Nesinori į tokį guminuką nei su veidu atsitrenkti, nei ant jo užminti. O smėlis dugne ima rodytis per daug minkštas. Tai paskutinę dieną vandenin net nelindau. 

Neringoje yra keletas lobių, tai vieną dieną buvau išvažiavęs iki Pervalkos jų paieškoti. Radau vos kelis. Tą dieną GPS buvo labai užsispyręs - su telefonu visiškai nedraugavo, o tai ieškant lobių visai nepravertė. 

Geocachingas nuvedė į įdomią vietą - užpustytą Karvaičių kaimą, kur stovi paminklas L.Rėzai.

Ir apskritai, Neringoje mačiau daug įdomių dalykų. Pradedant gyvūnais: ne tik medūzas, bet ir milžiniškus vorus:

Genį:

Voverę:

Mažąją miškinę karvę?

Ir šiaip gražias vietas.

Beje, nuo Nidos iki Preilos naujai nutiestas dviračių takas, tai važiavimas tapo daug lengvesnis. Važiuoji sau ir klausai kaip dūzgia padangos. 

Visa tai man labai patiko.

Kas ne taip labai patiko - lova, kurioje teko miegoti. Išsinuomavome butą. Šiaip labai neblogas - netoli nuo jūros ir Maximos, buvo televizija (tiesa, ne kabelinė, bet juk ne teliko žiūrėti atvažiavome), virtuvė, dušas ir visi kiti patogumai, tik baisiai nepatogioje lovoje teko miegoti: prie pat lango - šalta, nes naktys visai nešiltos, siaura - nori perkelti ranką ir nenorėdamas trenki į sieną. Gali būti, kad ji skirta mažesniems nei aš. Na, bet šiaip ne taip išmiegojau, o grįžęs namo galėjau vėl įvertinti savo lovos patogumą. 

Bendrai paėmus - atostogos Nidoje labai patiko. Visada patinka. Čia labai gražu ir oras labai dažnai yra geresnis nei likusioje Lietuvoje. Gaila buvo išvažiuoti, bet teko - Vilniuje laukė reikalai. Na, o dabar telieka laukti kito karto, kada ten nusigausiu. 

Munzee

Jau kuris laikas, kaip esu girdėjęs apie Munzee, bet tik vakar išbandžiau šį žaidimą. Kas tai yra? Iš esmės, tai labai panašu į Geocaching'ą, tik čia vietoje lobių reikia ieškoti lipdukų. Ant jų dažniausiai būna QR kodai, bet yra ir tokių, kurie yra NFC tag'ai.

Yra žemėlapis, kuriame parodyta, kur yra šitie lipdukai.

Tiesą sakant, mane labai nustebino jų gausa Vilniuje. Atrodo apie šį užsiėmimą išgirdau visai neseniai, o tų lipdukų jau yra ant kiekvieno kampo. Atrodo, kad to didžiausias kaltininkas yra ly2kw, kuris taip pat žinomas ir tarp Geocaching'o entuziastų. 

Visų pirmiausia, čia būtinas išmanusis telefonas. Kitaip nei Geocaching'e čia su paprastu GPS navigatoriumi neapsieisi. Paprastiems lipdukams su kodais reikalinga kamera, kad nuskanuoti tą kodą. Kadangi visi išmanieji turi kameras, tai nėra problema. Tiesa, reikalinga ir Munzee programėlė. Ją Android naudotojai gali rasti čia (https://play.google.com/store/apps/details?id=com.munzee.android.client&hl=en). Programėlės nepavadinčiau pačia gražiausia ir tikrai nepasakyčiau, kad joje nėra klaidų, bet savo darbą padaro. 

Paspaudus Hunt, atsiranda sąrašas su netoliese esančiais lipdukais.

Taip pat galima ieškoti ir su žemėlapio pagalba (View map). 

Pasirinkus ieškomą lobį atsiranda jo aprašimas - čia būna nuorodos, kur ieškoti. 

Radus lipduką galima paspausti Capture pagrindiniame lange, arba mygtuką lipduko aprašyme. Tada įsijungia fotoaparatas ir galima nuskaityti kodą.

Radus lipduką galima palikti įrašą žurnale. Iš tiesų, geriausia prieš lipduko paiešką tą žurnalą ir patikrinti. Kartais būna, kad lipdukas dingsta ir žmonės ten parašo, kad nepavyko rasti. 

Tai va, jau 5 lipdukus radau. Kiekvienas iš jų duoda taškų. Su tais taškais galima kelti savo lygį, kas yra visai įdomi idėja. 

Ar tai geriau nei Geocaching? Mano nuomonė - ne visiškai. Visgi ieškant lobių man patinka kartais randami neįtikėtini konteineriai ir slėptuvės. Munzee pliusas - lipdukai randami gan greitai. Jų nereikia taip kruopščiai slėpti, nes paprasti žmonės jų nepaims - kam jiems. Tai yra patogu, jei turima nedaug laiko - tiesiog prieini ir nuskanuoji.

Na ir apskritai, Geocahing ir Munzee nėra tas pats. Nors ir rašoma, kad pastarasis yra sukurtas Geocaching pagrindu, kiekvienas žaidimas turi savo pliusus ir minusus.

Tai yra dar vienas žaidimas, kuris, pagal idėją, turėtų padėti rasti gražias vietas, kurių galbūt dar net nesate matę. Be to jis dar turi pritaikymą ir komercinėje srityje, kaip pasakojama šiame pristatyme:

Ar kas nors esate bandę šį žaidimą? Turite patarimų? Norite pasidalinti nuotykiais? Parašykite komentarą! :)





Beje, kas ten parašyta programėlės apačioje?

Patent Pending? Uh... Bastards.