Vilniaus knygų mugė 2013

Vis dar photosphere neįvaldžiau. Judantys žmonės taipogi nepadeda.

Vakar teko proga apsilankyti jau nuo vasario 21 dienos vykstančioje Vilniaus knygų mugėje. Jau važiuojant link Litexpo parodų rūmų matėsi, kad žmonių ten tikrai netrūksta. Eilės mašinų sustatytų išilgai laisvės prospekto, pilni troleibusai žmonių, kurių dauguma išlipo ten kur ir aš.

O žmonių parodoje buvo labai nemažai. Taip pat nemažai ir leidyklų. Nuo pačių didžiausių iki tokių, kurių dar nebuvau girdėjęs (nors žinant, kad skaitovas iš manęs nedidelis, tai yra visai nekeista). O knygų... Knygų tikriausiai šimtai tūkstančių ir pačių įvairiausių. Mugėje jų galima rasti nuo pačių naujausių iki dar sovietinių. Kainos taip pat skiriasi. Galima rasti seną knygą už 1 litą. Naujos, aišku, kainuoja daugiau, bet pigiau nei knygynuose.

Aš pats nebeskaitau daug knygų. Mokykla numarino bet kokį norą pačiam imti ir skaityti knygą. Aš esu palyginti lėtas skaitytojas, todėl spėju perskaityti tik privalomas mokslams knygas, o toms, kurios yra įdomios laiko nelieka. Aišku ir internetas, atimdamas nemažą laiko dalį, nepadeda prisiversti atsiversti knygos.



Tačiau iš knygų mugės su manimi parkeliavo kelios knygos, kurias reikės perskaityti, jei ne artimiausiu metu, tai bent jau po mokyklos baigimo.
O tos kelios knygos yra:

• Justino Žilinsko "KGB vaikai"
• Algimanto Čekuolio "Mūsų slaptieji ir dramblys bute"
• George R. R. Martin "Sostų žaidimas"
• Michael Scott "Magas" ir "Kerėtoja"

Knyga, kurios autorius +Justinas Žilinskas, buvo vienintelė, kurią tikrai norėjau nusipirkti. Apie ją nemažai girdėjau internete, iš aprašymo ji taip pat pasirodė gan įdomi, taip pat knyga turi originaliai atrodantį viršelį, na ir pats autorius Google+ turi mane savo ratuose, kas taip pat galėjo prisidėti prie mano noro nusipirkti šią knygą.

Nusipirkti A.Čekuolio knygą tapo kažkokia knygų mugės tradicija. Pats A.Čekuolis nenuilsdamas dalino autografus, o žmonių eilė tęsėsi gerus 20 metrų.

George R.R. Martin "Sostų žaidimas" iš esmės buvo nupirktas ne man, bet ir pats noriu perskaityti. Kažkada pradėjau klausyti audio knygos anglų kalba, bet labai jau ilga ta knyga, tai taip ir nebaigiau, o ir sunku suprasti ir sekti veiksmą, tai lietuviška ir skaitoma versija bus visai neprošal. 

O M.Scott knygų seriją perskaitė visa šeima išskyrus mane. Kadangi jiems patiko, tai ir aš nenoriu atsilikti ir šias knygas kada nors perskaityti.
Dar galvojau apie A.Tapino "Vilko valanda", bet kol prisiruošiu perskaityti, šią knygą jau bus galima ir bibliotekose rasti. Smalsu pažiūrėti kas ten per skraidantis Basanavičius ir laisvasis miestas Vilnius.

O kad jau apie Vilnių, tai mugėje galima rasti beprotiškai daug knygų apie sostinę. Taip ir nesupratau kodėl.

Bet eina sau, kokios tos knygos sunkios. Benešant visokie e-knygų privalumai ėmė galvon lysti. Parodoje galima rasti ir keletą tokių knygų skaityklių. Tiesa, šalia stovi ir planšetiniai kompiuteriai, tačiau, mano nuomone, knygos pakaitalas gali turėti tik e-ink ekraną. Visai norėčiau turėti skaityklę. Kada nors...

Be naujų knygų galima buvo rasti ir senų. Nuo Žigulio aptarnavimo instrukcijos ir elektronikos terminų žodyno rusų kalba iki visokiausių detektyvų ir meilės romanų, išleistų tikrai ne šiame tūkstantmetyje. Šios knygos labai pigios.

Na, o be knygų dar galima pabandyti tapyti akvarele, maigyti spausdinimo mašinėlės, rišti knygas ir dar užsiimti kitokiais darbeliais - labai populiaru tarp mažų vaikų.

Užeiti į šią mugę tikrai vertėjo. Dabar kyla kažkoks noras atsiversti knygą. Užteks rašyti, einu skaityti!

Filmas: Argo

Vakar žiūrėjau filmą "Argo". Ir ne bet kur, o senajame Vingio kinoteatro korpuse, kuriame jau labai seniai nebuvau žiūrėjęs filmo.

Perspėjimas: šiame įraše gali būti atskleistos filmo detalės!

   

Iš pačio filmo nežinojau ko tikėtis. Nors aprašyme ir vardijama daug visokių pasiekimų ir apdovanojimų, nebuvau labai sujaudintas ir iš filmo stebuklų nesitikėjau.

O filmas yra paremtas tikra istorija. Radau vieną straipsnį (aišku, anglų kalba) apie tikrus įvykius. Jį galite rasti čia (http://goo.gl/E8HCs). Taip pat informacijos yra ir vikipedijoje: http://en.wikipedia.org/wiki/Iran_hostage_crisis ir http://en.wikipedia.org/wiki/Canadian_Caper.

Jei nenorite skaityti gan ilgų straipsnių, trumpai papasakosiu kas vaizduojama filme.
Irano naftos pramonėje buvo įsigalėjusi Anglija ir JAV. Iraniečiai išrinko Mohammad Mosaddegh ministru pirmininku, o jis visą tą naftos pramone nacionalizavo. Anglijai ir JAV tai, aišku, nepatiko, taigi 1953 metais buvo suorganizuotas perversmas ir į valdžią atėjo šeichas Mohammad Reza Pahlavi. Jis buvo labai išlaidus šeichas, o tuo tarpu Irano tauta badavo. Šeichas nusprendė Iraną paversti vakarietiška valstybe, o tai supykdė šiitus - didžiausią dalį visuomenės. Galiausiai šeichas buvo nuvertas, išvyko į JAV. Į valdžią atėjo Ayatollah Khomeini - Irano religinis lyderis. Irano žmonės kėlė riaušes prie JAV ambasados, reikalaudami, kad šeichas būtų sugrąžintas ir iraniečiai galėtų su juo susidoroti.
1979 m. lapkričio 4 dieną, sukilėliai įsiveržė į JAV ambasadą. 6 diplomatams pavyko pasišalinti, jie, ieškodami prieglobsčio, nukeliavo į Kanados ambasadą. Jie liko vieninteliai amerikiečiai šalyje, kuri nekenčia JAV. Kilo klausimas kaip juos išgabenti iš tos prakeiktos šalies.
Ties šiuo momentu pagalvojau, kad atvyks kokia JAV armija, vyks visokie susišaudymai ir filmas bus panašus į kitokius, kuriuose išlaisvinami įkaitai. Tačiau būsiu klydęs.
Čia pasirodo CŽV agentas Tony Mendez, kuris specializuojasi būtent tokių įkaitų išvadavimu, prisidengiant kitokia situacija. Ir štai jam kyla mintis išvaduoti tuos šešis diplomatus, apsimetant, kad jie yra filmo pavadinimu "Argo" kūrėjai iš Kanados, kurie žvalgosi Irane filmavimui tinkamų vietų. Sukuriama kino kompanija ir Tony išvyksta į Iraną pas diplomatus.

Iš filmo nesitikėjau nieko gero. Galvojau, kad čia bus dar vienas įkaitų išlaisvinimo filmas ir, sprendžiant iš pradžios, dar ir nuobodokas. Bet kai buvo pasiūlyta tokia beprotiška diplomatų išlaisvinimo idėja, filmas pasidarė daug įdomesnis. Ir visą tai paremta tikrais faktais, kuo aš vis dar sunkiai galiu patikėti. Žiūrint, visą laiką kamuoja įtampa. Sakyčiau, filme tos įtampos net per daug - vis neramu dėl tų amerikiečių. Juk jei iraniečiams kiltų koks įtarimas, būtų padarytas bet koks neatsargus veiksmas - ambasados darbuotojams šakės. Įsitempimas lydi ligi pačios filmo pabaigos, kai... Štai ir nesakysiu ar pavyko operacija, ar juos visgi sušaudė. Nors žinant, kad filmas amerikietiškas, ir tai, kad pasiremta tikrais įvykiais, apie kuriuos galima pasiskaityti, pabaiga yra aiški.

Man patiko šis filmas, nes sužinojau kai ką neįtikėtino, kas, atrodo, ir turėtų būti tik filmo scenarijuje, tačiau vyko iš tikro. Visa tikra netikros netikro filmo kompanijos operacija, jos rizika ir įtampa daro šį filmą kitokį. Tokį, dėl kurio man negaila dviejų valandų, praleistų jį žiūrint, ir vertą pasiūlyti peržiūrėti.

7/10.

Viduriai: laminatorius Hama A40

Prieš pat ateinant 2013 metams nusipirkau laminatorių elektronikos reikmėms. Jis kuo puikiausiai veikia, schemos irgi gaunasi, bet vis dėlto, dėl geresnių rezultatų reikia, kad jis labiau įkaistų. Tai norėdamas pažiūrėti, kaip jis veikia ir ar galima jį kaip nors modifikuoti, nusprendžiau jį išardyti. O tuo pačiu ir čia parašysiu dar vieną "vidurių" įrašą.

Štai taip atrodo laminatoriaus vidus. Kairėje variklis, per vidurį aliuminiu uždengti volai, o dešinėje visokie laidai. Elektronikos čia visai nedaug ir viskas veikia nuo 230V, tai jei kas nors sugalvos kažką panašaus ardyti, būtinai ištraukite iš tinklo prieš tai darydami! Be to jis dar ir neblogai įkaista. Būkite atsargūs!

Šioks toks nukrypimas nuo temos. Man smalsu, kokia skaitosi pas mus įtampa lizduose (rozetėse)?  Iš senovės sakom du dvidešimts, internete radau, kad 230V, o matavimai labiau rodo 240V (238V, jei tiksliau). Tai kaip čia yra? Labiausiai tikėčiau matavimais, bet voltmetras irgi ne stebuklas, ypač, kai pigus ir kiniškas, tikriausiai turintis nemažą paklaidą. Jei kas nors tiksliai žinote, parašykite komentaruose. :)

Pradėsiu nuo variklio. O ką apie jį galiu pasakyti? Nieko. Čia toks kinietiškas dalykas, kad negaliu apie jį rasti informacijos (išskyrus tiek). Nors viskas ir iš etiketės aišku. Dirba nuo kintamos srovės, 230V, naudoja iki 4W energijos, padaro 4 apsisukimus per minutę. 

Tai šis varikliukas, dantračių pagalba suka abu volelius. Vieną kartą būrelyje buvo sugedęs laminatorius - sulūžo plastikiniai dantračiai. Matyt, tai silpniausia aparato dalis. Pas mane jie taip pat plastmasiniai, bet juk gauni tiek, kiek sumoki. Tačiau šitie dantračiai atrodo gan stambūs, tvirti, tai gal nesulūš.

Dabar pereisiu prie dešinės pusės. Čia matosi laidų raizgalynė, schemutė su šviesos diodais, kažkokios detalės, pritvirtintos prie metalinio korpuso, ir kažkoks tarp metalo įspraustas vamzdelis su dviem baltais laidukais. Jis patraukė mano dėmesį. Maniau, kad ten kokia termopora, kuri matuoja temperatūrą, bet tai būtų kvaila, nes tam reikėtų daugiau elektronikos, kurios čia nerasta, tai ši mintis atkrito.

 

O pasirodo, ten viduje šiluminis saugiklis. Kam įdomu kaip jie veikia, galite pasiskaityti apie juos čia (http://www.schott.com/epackaging/korean/download/thermal_cutoff_catalog_nsc.pdf). 

Iš esmės tai kaip paprastas saugiklis, tik šis apsaugo ne nuo per didelės srovės, o nuo per didelės temperatūros. Tai pravartu visokiuose įrenginiuose, kurie gali gerokai sušilti. Šitoks saugiklis gali apsaugoti nuo gaisro, jei kas nors neatsijungtų ir per daug įkaistų. 

Iš užrašų matosi, kad šis atlaiko įtampą iki 250 voltų. 

Taip pat gali atlaikyti iki 10 A srovės. O saugiklis suveikia kažkur apie 192 laipsnius Celsijaus. Apie tokias detales iki šiol nebuvau girdėjęs. 

Tuo man ir pradėjo patikti ardyti daiktus - gali sužinoti kažką naujo ir suprasti kaip veikia. Vaikystėje taip pat teko ardyti daiktus. Tik problema, kad dažniausiai atgal jų nesudėdavau. :)

Toliau dėmesį patraukė pora detalių, kurios buvo pritvirtintos prie to metalinio korpuso viršaus. Jos laikosi plastmasinių detalių pagalba (nuo detalės, esančios dešiniau, plastmasės nuimtos).

Kas čia per detalės? Jų numeris KSD301 ir tai yra termostatas (termorelė, termokontaktas). Mano manymu, tai yra kaip koks jungiklis, kuris įsijungia/išsijungia nuo šilumos. Jų yra du tipai: įprastai atviri ir įprastai uždari. Pastarieji praleidžia elektros srovę tol, kol nesušyla iki nurodytos temperatūros. Kai pasiekiama temperatūra elektros srovė atjungiama - termostatas tampa atviras. Tas, kuris pavaizduotas aukščiau esančioje nuotraukoje, tai daro ties 135 laipsniais Celsijaus.

Bet šių detalių yra dvi. Kita detalė atrodo identiškai, tačiau skiriasi temperatūra - čia ji tik 105 laipsniai.

Tai verčia mane susimastyti. Aš kažkada matavau iki kokios temperatūros sušyla laminatorius ir gavau apie 120 laipsnius Celsijaus. Štai su tuo 135 laipsnių termostatu viskas tvarkoje, viskas logiška - 120 laipsniai yra mažiau nei 135, tačiau šis 105 man dabar tapo šiek tiek neaiškus. Jei vidus sušyla iki 120 laipsnių - tai šis turi atsijungti. Tačiau ką tai duoda? Iš pradžių galvojau, kad jie vos ne nuosekliai sujungti - atsijungus bet kuriam iš jų nustotų tekėti elektra ir aparatas daugiau nešiltų, o tas su didesne temperatūra tai kaip apsauga, jei netyčia 105 laipsnių neatsijungtų. Bet dabar pagalvojus kažkaip nesiderina tai. Gal kai aparatas sušyla iki 105 laipsnių, tas termostatas atsijungia ir šildymui naudojama mažiau energijos? Nes nuo kambario temperatūros sušildyti iki 105 reikia daugiau energijos, nei ją tiesiog palaikyti. Gaila, kad neišsinagrinėjau kur kiekvienas laidas eina, gal būtų aiškiau.

Tai jei noriu, kad laminatorius sušiltų iki aukštesnės temperatūros, man reikėtų pakeisti šitas detales į tokias, kurios atsijungia ties norima temperatūra.

 

Dar įdomu pasidarė kas čia visą tą laminatorių šildo. Dėmesį patraukė tokios plokštelės su laidais, einančiais į abu jų šonus.

Bandžiau pasižiūrėti ar tai kaitinimo elementai, bet be brutalios jėgos nelabai kas matosi.

O pasitelkus laužymą viskas matosi daug geriau. Tos plokštelės viduje yra kita plokštelė su plonu laideliu einančiu aplink. Kai per laidelį teka elektros srovė - jis šyla ir šildo laminatorių ir jo volus (kuriuos, deja pamiršau nufotografuoti. Iš tiesų tai du strypai, aptraukti kažkokia rusva guma. Jei gerai ieškosite, tai vienos iš aukščiau esančių nuotraukų kampe tie volai  šiek tiek matosi).

Na ir dar liko plokštelė su indikaciniais šviesos diodais. Nieko įspūdingo - keli rezistoriai, diodas ir žalias su raudonu LED'ai.

Dabar pagalvojau, gal tas 105 laipsnių termostatas skirtas tam, kad įjungtų žalią šviesos diodą? Jis įsijungia, kai laminatorius pakankamai sušyla. Tuo momentu taip pat galima išgirsti spragtelėjimą - tokius garsus skleidžia termostatai kai persijungia. Bet nejaugi detalė tik tam ir skirta? Reikės dar kartą atsidaryti ir pasekti kur laidukai eina.

Tai ir atrodo viskas. Aparatas turi tikrai ne daug detalių, bet ir tarp jų sutikau keletą naujų, kurių dar nebuvo tekę matyti. Ardymas buvo pats baisiausias iš visų turėtų. Reikėjo eiti ieškoti atsuktuvo, kuris pasiektų kažkur giliai skylėje pasislėpusius varžtus, visur laidai, kurie ne tokie ilgi kaip norėtųsi, o atlituoti jų visai neturėjau noro. Beardant laminatorius nebendradarbiavo, keletą kartų norėjo nulėkti nuo stalo, tai užtat ir norėjosi greičiau jį atgal sudėti, kad nenervintų, tačiau dėl to neįsigilinau kaip tiksliai detalės sujungtos. Na ką padarysi. Tai atrodo viskas. Pamatėme kas šildo aparatą, kas nustato iki kokios temperatūros jis sušyla, kokia apsauga naudojama ir kas ten burzgia jo viduje, sukdamas volus. Paprastas daiktas. Na, o man telieka  toliau juo naudotis ir tikėtis, kad bent kam nors šis įrašas buvo naudingas ar įdomus.


Na, o kad jau įrašas parašytas vasario 16 dieną, pasinaudodamas proga, noriu visus pasveikinti su šia Lietuvai svarbia švente! Mylėkime ir didžiuokimės savo šalimi.

Raportas [vasario 15]

Jau gera savaitė, kaip nieko čia neparašiau. Apsileidau internetų srity ir, galbūt, ne tik. Štai Google Reader'yje virš 800 neperskaitytų įrašų, sustojo mano muzikos kolekcijos tvarkymas, neišeina pažiūrėti nei kokių filmų, nei serialų, sunkiai prisėdu pasikrapšyti prie elektronikos. Bet jaučiu, kad dabar bus geriau - ilgasis savaitgalis. :)

Studijos 2013

Vasario 8 dieną buvau Litexpo parodų rūmuose. Ten vyko paroda "Studijos 2013". Kadangi jau tuoj tuoj reikės stoti į universitetą - neprošal ten užeiti. Nors, tiesą sakant, daug naudos neapturėjau - kur noriu stoti jau kaip ir nusprendžiau, tai ten tik pasisukinėjau aplink, paėmiau porą knygučių (pasimokiau iš praeitų metų neimti daug makulatūros - visokių lankstinukų nuo praeitų metų dar iki šiol pilni stalčiai), pasižiūrėjau kas įdomaus ten vyksta.

Vienas iš įdomesnių dalykų - KTU statinio krūvio generatorius. Tai toks aparatas, kurio viršuje yra metalinis bumbulas, kurį palietus vyksta magija. O geriausiai aparatas veikia su moterimis. :)

Nuotrauką paėmiau iš KTU svetainės.

Gal žinote tokius kaip ir atrakcionus, kur būna tarp medžių visokie nusileidimai, trasos, kliūtys? Kaip Labas parkas Vilniuje, ar One.lt parkas Druskininkuose. Tai kažkas panašaus buvo ir čia. Pagrindinėje salėje, berods, Swedbank'o Zoom, kitoje salėje, atrodo, Labas nusileidimai. Pats nebandžiau, greitai šalimais praėjau, labai nesigilinau, kas ten tokio, bet parodoje pirmą kartą mačiau. Atrodė linksmai.

Užsukau ir į profesinių mokyklų salę, nes ten kartais būna įdomių dalykų. O ten beveik visi stendai visokiais maistais nukrauti. Tortai, vafliai, saldainiai - ko ten tik nemačiau. Taip pat buvo ir robotas, skirstantis kažkokias detales pagal svorį ar spalvą, kas pasirodė gan įdomu. Atrodo, viskas. 

Pabandžiau su telefonu padaryti photosphere. Nelabai išėjo. Žmonės juda ir turėklas magiškai išnyko.

Labai ilgai netrukau - ką norėjau pamačiau ir nusprendžiau eiti lauk.

Blogas ir eilėraštis

Visgi gerai, kad rašau blogą. 2011 metais po tokios parodos parašiau įrašą. Štai ir rašau aš ten, kad be draugo, tokioje parodoje nėra ką veikti. Ir iš tiesų, vienas būdamas aplankai tik tai, kas tave domina ir viskas tuo baigiasi. Šiemet nepavyko nueiti su kuo nors, tai po gero pusvalandžio jau neturėjau ką veikti ir dar šiek tiek pasitrainiojęs nusprendžiau išeiti. 

Taip pat tame įraše radau atsakymą į ilgai kamavusį klausimą. Klausimas gan paprastas - kiek metų domiuosi elektronika. Arba, jei tiksliau - kada pradėjau lankyti radioelektronikos būrelį. Nežinau kiek dar mane būtų kankinęs šis klausimas, bet įraše radau atsakymą. Valio! Įrašas parašytas 2011 metais. Ten aš rašiau, kad būrelį lankiau jau trečius metus. Tai išeina, kad pradėjau lankyti 2008 metais ir man buvo 14 metų. Oho, kaip  metai greitai bėga. :)

Dėl tokių dalykų, manau, kad verta rašyti blogą. 

Kartais kyla mintis, kad žmonės, ko nors ieškodami čia užklysta ir tikriausiai nusivilia, nes randa visokias sapaliones. Nenoriu rašyti kažkokių straipsnių, kurie gal ir būtų informatyvūs, daug naudingesni, bet užtat be manęs ir didelių nukrypimų nuo temos. Kaip pavyzdį galima paimti kad ir tą patį 2011 metų įrašą apie parodą Litexpo rūmuose. Jei ten būtų vien kažkokia parodos apžvalga, mane vis dar kamuotų klausimas kiek metų aš lankiau būrelį. Todėl, jei kas nors čia ieškodamas informacijos neranda to, ko ieško, atleiskit, bet čia blogas, o ne naujienų portalas ar vikipedija ir iš dalies čia rašau ir sau. 

O kad jau pradėjau apie blogą kaip kokį archyvą rašyti, tai noriu čia kai ką įdėti, kad nedingtų.

Berods, prieš žiemos atostogas per lietuvių pamoką turėjome parašyti bet ką tema "laikas". Galima buvo rašyti ką tik nori: rašinį, esė, dainą, eilėraštį, miniatiūrą... Žodžiu, ką sugalvoji tą ir rašai. Man tema "laikas" atrodė gan keista. Niekaip nesugalvojau, ką rašyti. Rašinys apie laiką būtų buvęs labai keistas, o parašyti ką nors visgi norėjosi. Ir taip jau nutiko, kad parašiau eilėraštį. Aišku, jis, matyt, ir nesirimuoja, ir neturi kokios didelės prasmės, bet eilėraščius rašau tikrai nedažnai, tai pagalvojau reikia jį kaip nors išsisaugoti. Na, o čia, galbūt yra saugiau, nei sąsiuvinio galinis lapas, tai perrašysiu čia. 

Laiko tėkmė nesustoja,
Vis skuba ir skuba pirmyn.
Žmogus laukia gero rytojaus
Ir nedrįsta pažvelgt atgalyn.

Kas tas laikas ir kuo jį matuoti?
Kas sekundę kirviu jį kapoti?
Ar pajusti galingą jo tėkmę
Kaip upės sraunios, be krantų.

Taip norisi sustabdyti akimirką,
Nes kitos jau tokios nebus.
Bet laiko upė mums neša nesustodama
Jau kitus palaimingus jausmus.

Dabar gan kvailai atrodo šitas eilėraštis, galėčiau jį pakeisti šiek tiek, bet palikau kaip buvo juodraštyje, ant paskutinio sąsiuvinio puslapio parašyta. Ne stebuklas, bet vis šis tas. Beje, per keliolika minučių sugalvotas ir parašytas. :)

Elektronika

Šovė tokia mintis - į blogą apie gaminamus projektus rašyti ne tada, kai juos užbaigiu, bet tada, kai kažkiek pasistūmėju. Taip dažniau parašyčiau ir, galbūt, tai būtų šiokia tokia paskata neužsimiršti. 

Dabar jau galėčiau kažką parašyti apie gaminamą maitinimo šaltinį, kuris, jau nemažai laiko yra veikiantis ir naudojamas. Teliko įtaisyti voltmetrą ir ampermetrą, kad nereikėtų kiekvieną kartą traukti multimetrą ir matuoti, kiek ten tų voltų nustatyta. Bet tai gali užtrukti, nes matavimo modulį bandau pasidaryti pats. Labai lengva, nėra ką ten veikti su juo - mikrovaldiklis, ekranas ir keli rezistoriai. Tik laiko reikia atrasti. Gal per šį savaitgalį?

Taip pat šiandien išardžiau laminatorių. Apie jo vidurius parašysiu, matyt, rytoj.

Ralfas

Atrodo, neišeis greitu laiku parašyti apie ne taip jau ir seniai matytą filmą "Ralfas griovėjas". Tiesiog negaliu gerai prisiminti, ką aš jį pažiūrėjęs galvojau. Būna ir taip. Pasižiūri, o kitą dieną jau visai nebepameni kokios mintys buvo į galvą atėjusios. Tai teks laukti kol bus išleistas DVD, kad galėčiau dar kartą peržiūrėti ir prisiminti. 

--

Tai tiek. Kažkaip rašant keistai mintys galvoje dėliojosi, tai atleiskit, jei įrašas ne toks jau ir rišlus gavosi. Ir nė vieno gif'o neįdėjau. Hmm... 

Ai, ir dar. Šiandien mokykloje išgirdau apie meteoritus Čeliabinske. Bet ar ten tikrai meteoritai?

via: +Gordon Murphy

Čeliabinskyje mužiki imejut takuju silnuju gravitacionuju poliu što pritiagivaet vsiakie meteority. :)

Filmas: Ištrūkęs Džango

Visai neseniai kino teatre žiūrėjau filmą pavadinimu "Išrūkęs Džango". Šioks toks susidomėjimas šituo filmu kilo, kai apie jį išgirdau Still Untitled podcast'e (jį įdėsiu įrašo gale). 

Nenoriu gadinti įspūdžio tiems, kurie gal dar tik norės pažiūrėti filmą, bet šiokios tokios detalės turi būti atskleistos, tad perspėju.

Pagrindinis šio filmo veikėjas - juodaodis vergas vardu Džango, kuris vilkstinėje vedamas bala žino kur. Staiga iš medžių tankmės išnyra vėžimaitis, kuriuo važiuoja kažkoks ponulis, kuris kaip tik ieško vieno tokio vergo, kuris atpažintų nusikaltėlius brolius Britlius. Pasirodo, tas ponulis yra vardu Dr. King'as Schultz'as ir jis žudo nusikaltėlius už premijas. O tas vergas, kuris sugebėtų atpažinti tuos brolius, pasirodo, yra ne kas kitas, o Džango. Daktaras Schultz'as savotiškai išsiperka Džango ir patraukia su juo ieškoti Britlių.

Vėliau paaiškėja, kad Džango vedęs, bet jo žmona, būdama vergė, buvo parduota kažkam. Gal dėl to, kad bemedžiodami nusikaltėlius Džango su daktaru Schultz'u susidraugavo, o gal dėl to, kad Džango žmonos vardas Brumhilda fon Schaft ir ji moka daktaro gimtąją vokiečių kalbą, buvo nuspręsta ją surasti ir atgauti. Bet kur jos ieškoti? Pasižiūrėjus į registrą paaiškėjo, kad ją nusipirko Kalvinas Kendis (Calvin Candie) - didžiausios plantacijos Misisipėje savininkas. Tada iškilo problema: kaip tokį žmogų sudominti parduoti kažkokią vergę? Bet kokiomis smulkmėmis jo tikrai nesudominsi. Taigi buvo sukurptas planas. Daktaras Schultz'as - naujokas negrų kovose (Mandingo fighting) ir jam reikia nusipirkti vieną kovotoją. Bet būdamas naujokas, jis pasikvietė Džango, kuris yra neva patyręs tų kovų ekspertas, kad padėtų jam išsirinkti tinkamą negrą. Geras kovotojas gali kainuoti nemažus pinigus - pakankamai nemažus, kad sudomintų poną Kendį.
Deja, Džango ir daktaras buvo demaskuoti ir jų planas pakrypo nenumatyta linkme. Kilo konfliktas ir pasipylė šūviai. Džango buvo sugautas ir vėliau išsiųstas į vergiją šachtoje, bet bekeliaujant jis sugebėjo apmauti vežėjus, išsilaisvino ir patraukė keršyti.

Tikiuosi per daug detalių neatskleidžiau. Na, bet kokiu atveju šis filmas man labai patiko. Tai yra vienas geriausių filmų, kuriuos man teko pastaruoju metu matyti. Jis ir juokingas, ir žiaurus, turintis įtampos ir kartais verčiantis žiūrovus jaustis nepatogiai. Šiaip aš nemėgstu didelių šaudynių, o šiame filme jos labai kruvinos - smegenys ir kraujai taškosi į visas puses, bet šiame filme man ir tai patiko. Filmo pabaiga irgi gera: tokia kaip man patinka - su trenksmu!
Iš salės išėjau visas patenkintas. Šypsojausi. Tikrai ilgą laiką joks filmas neprivertė manęs taip šypsotis ir tai, manau, kai ką apie "Ištrūkęs Džango" pasako. Rekomenduoju pažiūrėti, jei dar nematėte.

10/10.

Štai dar tas podcast'as, kurį minėjau įrašo pradžioje. Perspėju, gali būti atskleista dar daugiau detalių!

Skaičiukai

Nežadu atgaivinti blogo statistikos įrašų serijos - per daug darbo ir, man atrodo, niekam tai nebuvo įdomu, bet šį kartą noriu pasidalinti tuo, ką pastebėjau bežiūrinėdamas į blogo lankomumo diagramas.

Taigi, jei dar kas nors atsimena, aš rašiau, kad nuo šių metų pradžios visą blogo statistiką seksiu per Google Analytics. Praeitais metais naudojausi vien Blogger rodoma statistika, bet man jau iš karto pasirodė keista, kad jos ir Google Analytics duomenys nelabai atitikdavo vienas kitą. O juk abu projektai Google... Pasirinkau Blogger statistiką, nes skaičiukai ten buvo didesni. Tai kažkaip papildomai motyvuoja rašyti, na ir šiaip labai linksma žiūrėti, kai apsilankymų skaičius kas mėnesį vis didėja ir didėja.

O kai matai, kad per mėnesį blogas apturėjo 2000 peržiūrų daugiau nei praeitą, tai pats turi pilnas kelnes džiaugsmo. Bet pasižiūrėkime į Google Analytics. Atrodo, nebuvau jo išjungęs, tai duomenys kaupėsi ir ten. Imsiu laiką tarp 2012 birželio iki dabar, nes, kaip matote, aukščiau esančiame Blogger statistikos grafike, kažkur nuo to laiko prasideda staigus peržiūrų skaičių šuolis.

Ir, pasirodo, ne toks jau tas šuolis ir staigus. Blogai, kad terminai nesutampa tarp Blogger ir Analytics. Vienur peržiūros, kitur rodiniai. Tikiuosi, kad čia tas pats. Bet kokiu atveju rodiniai yra didžiausi skaičiai. Aukščiausias taškas yra lapkritis su 1648 puslapio rodiniais, o tuo tarpu Blogger rodo, kad per lapkritį susilaukiau 5447 puslapio peržiūrų. Matosi, kad skaičiai kelis kartus skiriasi. Gal aš čia ne tuos skaičius lyginu?

Jei kas nors turite daugiau patirties, prašau paaiškinkite man. Google Analytics turi labai daug funkcijų. Kartais man atrodo, kad net per daug. :) 

Tačiau grįžtant prie grafikų - galiu pasakyti, kad vienas kitą jie kaip ir atitinka. Puslapio peržiūrų skaičius pradėjo didėti nuo rugpjūčio, lapkriti turim viršūnė, o sausis rodo jau palyginti nedaug peržiūrų.

Pasižiūrėjus į Blogger grafiką, atrodo, kad nuo sausio labai drastiškai sumažėjo peržiūrų. Kodėl? Manau, kad turiu tam paaiškinimą. Gal skaitytojai, kurie čia lankosi pastoviai, dar atsimena, kad ne taip jau ir seniai blogas atrodė kiek kitaip. Blogger turi visokių temų iš kurių keletas priklauso "Dinaminaims rodiniams" ("Dynamic View"). Vieną tokią temą kurį laiką naudojau, bet prieš šventes, o tiksliau Kalėdas, nusprendžiau pakeisti blogo išvaizdą į tai, ką matote dabar. Bet pasižiūrėkime į šį grafiką:

Tai  negali būti tik sutapimas, kad išjungus tą dinaminių rodinių temą ėmė ir šitaip smuko peržiūrų skaičius. Ar gali taip būti, kad ta tema kažkaip padaugindavo skaičiukus? Jei taip, jaučiuosi šiek tiek apgautas.

Todėl nuo šių metų ir naudosiu Google Analytics. Visgi, šią paslaugą naudoją ir kiti, dideli projektai, tai ji man atrodo daug patikimesnė.

Na tai ką, atrodo pasakiau viską, ką norėjau. O dabar skaitytojai saugokitės - aš seku, ką jūs čia darot! :D Tie, kas to bijo, teužsideda folijos kepures - girdėjau padeda.

Naujas Depeche Mode singlas "Heaven"

Kaip ir buvo žadėta, šiandien, vasario 1d., pasirodė pirmasis naujo Depeche Mode albumo singlas pavadinimu "Heaven".

Tuoj duosiu pasiklausyti, tik prieš tai duokit man paburbėti.

Kaip mane baisiai sunervavo Youtube ir kitos tokio pobūdžio svetainės... Aš štai noriu čia įkelti video ir negaliu. Kitos svetainės tai iš vis rašo, kad esu visiškame užkampyje ir dėl to neleidžia net peržiūrėti, o štai Youtube rašo, kad kai kuriose svetainėse šio video negalima žiūrėti. Nežinau kokie pas juos kriterijai, bet štai čia nerodo, o 15min jau žiūrėti galima. Aišku, kur mano blogas, o kur tas portalas, bet vistiek, kažkokia nesąmonė...

Bet man tokie menkniekiai nesutrukdys, surasiu būdą kaip jums parodyti naująjį video! 

Imkit jįjį ir veizėkit:

Jei negroja, galite pabandyti čia: http://goo.gl/GLpxp.

Štai dar ir žodžius suradau:

Sometimes I slide away
Silently
I slowly lose myself
Over and over
Take comfort in my skin
Endlessly
Surrender to my will
Forever and ever

I dissolve in trust
I will sing with joy
I will end up dust
I'm in heaven

I stand in golden rays
Radiantly
I burn a fire of love
Over and over
Reflecting endless light
Relentlessly
I have embraced the flame
Forever and ever

I will scream the word
Jump into the void
I will guide the world
Up to heaven

Na va, beieškant kaip čia tą video įkelti ir pamiršau ką norėjau pasakyti. Norėjau kažką apie muziką, žodžius, bet ai, tiek jau to.

Galiu pasakyti, kad sprendžiant iš šios dainos, albumas bus visai kitoks nei praeitas, "Sounds Of The Universe", kuris buvo labai elektroninis. Gal šis bus šiek tiek panašus į Soulsavers ir David'o Gahan'o bendrą darbą "The Light Dead See"? 

Dabar telieka sulaukti viso albumo pasirodymo kovo 26 dieną ir koncerto Vingio parke vasaros viduryje.

Tai štai tokie nauji Depeche Mode garsai ir vaizdai. Kaip jums daina, klipas? :)