"Top 10 2014 metų įvykių. Jūs nepatikėsite kas nutiko! Spauskite ir sužinosite!" arba tiesiog nuobodus 2014 metų apibendrinimas

 Ateinant 2015 metams noriu apžvelgti kaip man sekėsi 2014 metais.

Nuotraukos autorius: clement127 . CC BY-NC-ND 2.0

    Tikriausiai iš pradžių pradėsiu nuo šios parapijos, kur, labiausiai tikėtina, šį tekstą ir skaitote (jei dar kas nors iš skaitytojų liko) - mano blogo. Akivaizdu, kad šiais metais įrašų neužderėjo. Per metus parašiau 32 (su šiuo) įrašus. Tai yra mažiausias įrašų derlius per penkerius metus, nuo tada, kai pradėjau rašyti blogą. Negerai. Tuo labiau, kad metų pradžioje nusprendžiau padidinti įrašų skaičių ir save motyvuoti daugiau rašyti su projektu, kad kiekvieną dieną padarysiu nuotrauką ir ją trumpai aprašysiu. Šiaip mintis gal ir nebloga, bet pasirodo, kad mano gyvenime ne dažnai vyksta kažkas tokio įstabaus, ką galėčiau nufotografuoti, o kartais tai, ką norėčiau įamžinti, buvo tiesiog praktiškai neužfiksuojama. Tad metų pradžioje dauguma įrašų buvo pas mane atkeliavusių detalių nuotraukos ir trumpi aprašymai, ką su jomis žadu nuveikti.
    Tačiau tarp šių iš esmės vertės neturinčių įrašų pasisekė įterpti keletą, kurie, bent jau mano nuomone, turi naudingos informacijos. Tai įrašai apie laminatorių, kurį išardęs sugebėjau nubraižyti jo schemą ir suprasti, kaip jis veikia; apie CyanogenMod, kad norint įrašyti normalią versiją reikia vengti Windows platformai skirto diegiklio, kuris nors ir įrašo CyangenMod be didelių pastangų, tačiau įrašyta versija yra kažkokia modifikuota; ypač apie Raspberry Pi ir TP-WN725N WiFi kištuką - šis įrašas neseniai ir pačiam pravertė, džiaugiausi jį parašęs, tai, tikiuosi, kad pravers ir kam nors kitam; galiausiai apie kintamosios srovės išlyginimą - berašant tą įrašą pavyko tikrai iki galo įsisavinti kas yra efektinė įtampa ir kaip ji skaičiuojama ir kad lyginant srovę detalėms neįdomu, kokia ta efektinė įtampa, bet svarbu koks įtampos amplitudė, iki kurios įtampa ir išlyginama. Pastarasis įrašas gal ir galėjo būti drastiškai sutrumpintas iki kelių sakinių, bet gal taip nebūčiau visko iki galo ir pats supratęs. Tai štai, gal dėl šių įrašų blogas ir nebuvo visiškai žlugęs 2014 metais.
   
    Dabar šiek tiek apie blogo ateitį. Kol kas planai labai nepasikeitė nuo tų, kuriuos išdėsčiau įraše "Mintys apie tinklaraštį" (reikėtų dažniau pačiam savo įrašus perskaityti). Vis dar noriu ir labai rimtai planuoju blogą perkelti nuo Blogger sistemos ant Wordpress. Esu net pasiryžęs nusipirkti hostingą, kas tikrai šiek tiek kainuos. Blogas taip pat pasikeis ir net neturiu omeny grafiškai. Galvojau, kad, matyt, nebloga mintis yra padėti visokius įrašus, kuriuos iki šiol parašiau ir kurie iš esmės neturi vertės, į archyvą ar bent jau atskirą puslapį, kategoriją ar dar kažką, kad atskirti nuo tokių įrašų, kurie turi naudingos informacijos, kaip kad minėti aukščiau. Taip pat norėčiau geriau suskirstyti įrašus, pavyzdžiui, kad įrašai apie elektroniką būtų ties skiltimi "Elektronika". Gal tai būtų smarkus blogo formato iškraipymas ir nežinau kaip tai atsilieptų RSS srautui (beje, reikėtų patikrinti, ar veikia tinklaraščio RSS srautas apskritai), jei jį dar kas nors naudoja, bet manau, kad taip gautųsi geresnis puslapis. Toks interneto kamputis, kur galima įkelti informaciją ir su visais pasidalinti. Mano puslapis. Kur būtų tai, ką aš noriu pasakyti. Tada visokie socialiniai tinklai taptų nebereikalingi, nebent tik kaip sklaidos priemonė, viskas būtų centralizuota ir aš turėčiau iš esmės pilną savo duomenų kontrolę. Tokią idėją suradau indiewebcamp.com ir man ji patiko.
   Be to nuo pat naujųjų pradžios noriu pradėti naują projektą, kurį galbūt dar ne pilnai išpildžiau, bet kurį šiaip ne taip galiu vykdyti. Tai yra susiję su mano lauko temperatūros ir drėgmės matuokliu, apie kurį čia dar neparašiau, bet žadu, kai turėsiu daugiau laisvo laiko. Tas matuoklis siunčia duomenis į Raspberry Pi, kur duomenys kaupiami. Taip pat pastaruoju metu parašiau skriptą, kuris tuos duomenis atvaizduoja grafike. Tai štai tokius grafikus ir norėčiau patalpinti savo puslapyje. Be to, būtų neblogai savo puslapyje taip pat rodyti ir kokia dabar yra lauko temperatūra ir drėgmė. Galbūt kam nors iš vilniečių praverstų tokia informacija.
    Jei apibendrinti, tai bandysiu padaryti, kad aplankius mano puslapį būtų galima ne tik perskaityti naujausią įrašą, bet ką nors naujo sužinoti, atrasti. Ar taip gausis? Nežinau, bet pabandyti, manau, verta.

    Na, o dabar vėl grįžtu prie 2014 metų apžvalgos. Šiais metais susidėjau prioritetus ties savo veiklomis ir virš blogo paskyriau elektroniką. Žiūrint nuo pat metų pradžios, pradėjau keletą projektų, tačiau jie staigiai sustojo ir dabar miega mano stalčiuose. Kad ir tas pats laminatorius, kurį išardžiau, bet nesiryžau modifikuoti, arba dviračio lempa, kuriai jau kaip ir turiu detales, bet neprisiruošiu jas sujungti į vieną vienetą. Tačiau ne viskas stovi vietoje - pagaminau jau minėtą temperatūros ir drėgmės matuoklį. Šis projektas dabar yra mano sąrašo viršuje ir dabar darbuojuosi ties juo. Apie tai, ką gero išmokau gaminant tą prietaisą parašysiu atskirame įraše. Taip pat buvo ir regreso - sugedo mano maitinimo šaltinis. Tačiau aš tai priėmiau kaip iššūkį surasti bėdą ir sutaisyti. Tik reikia šiek tiek laisvo laiko ir motyvacijos. Dabar jaučiu elektronikos iššūkių troškimą. Galbūt tai galima būtų apibūdinti kaip elektronikos žinių troškimą. Aš noriu mokėti naudotis visais elektronikos įtaisais. Nuo paprasčiausių rezistorių, kurių įvairius panaudojimus jau kaip ir suprantu, tranzistorių, kuriuos kol kas naudoju kaip paprastus jungiklius, o juk juos galima naudoti žymiai plačiau, iki loginių mikroschemų, kurios dar šiek tiek mane gąsdina, visokių programuojamų mikrovaldiklių, iš kurių esu susipažinęs (ir tai tik labai siaurai) tik su Atmel gaminamais ATmega ir ATtiny, ir dar visokiausių kitokių prietaisų, jutiklių.
    Kalbant apie jutiklius, šiais metais labai susidomėjau šiais prietaisais. Man labai patiko The Amp Hour laidą su svečiu Forrest Mims. Forrest Mims - elektronikos legenda. Jis išleido kalną knygų elektronikos temomis, o kas mane labiausiai sudomino - jo atliekami stebėjimai. Virš 20 metų atliekami matavimai skamba labai įspūdingai ir aš taip pat panorau pabandyti rinkti tokius duomenis. Iš esmės dėl to ir gimė mano temperatūros ir drėgmės matuoklis. Tačiau vien ties šiais matavimais nenorėčiau sustoti. Kol kas dar nusipirkau Geigerio-Miulerio vamzdelį, su kuriuo matuojama radiacija. Galbūt ateinančiais metais pavyks pasigaminti radiacijos matuoklį, o visiškai nuostabu būtų, jei dar sugebėčiau nunešti į universitetą ir kaip nors pabandyti sukalibruoti saviškį su naudojamais laboratorijose. Būtų labai smagu, bet iki to dar ganėtinai toli, nes šio projekto iš esmės dar net nepradėjau. Bet ir radiacijos matavimai, manau, nebus pabaiga. Kaip bus - parodys ateitis.
   
    Kita svarbi gyvenimo sritis, kurią trumpai apžvelgsiu - kompiuteriai. Mano kompiuteryje jau nuo 2013 metų balandžio mėnesio sukasi Linux operacinės sistemos. Pradėjau su Ubuntu, ne už ilgo pasidariau Fedora naudotoju, o štai po metų Linux naudojimo, šių metų balandžio viduryje, įsidiegiau Arch Linux distribuciją. Taip, tai yra nemažai dėmesio ir gebėjimų reikalaujanti distribucija, bet, manau, kad sau įrodžiau, kad tuos gebėjimus turiu, nes jau tiek laiko be jokių didelių problemų naudoju Arch Linux. Iš esmės, Arch Linux nėra kažkas tokio jau labai sudėtingo, kaip vis girdžiu žmones kalbant įvairiuose podcast'uose. Taip, diegimas buvo ganėtinai painus ir koks nors naujokas be pagalbos sunkiai sugebėtų tai pereiti, tačiau internete yra ir ArchWiki, ir Youtube, kur galima rasti reikalingą informaciją. Įdiegus jau prasideda paprasti dalykai. Per keletą dienų priprantama prie Pacman - Arch Linux paketų valdymo įrankio, o kai įdiegiama darbastalio aplinka kaip GNOME, ar kokia kita, viskas tampa labai paprasta. Visus Arch Linux nepatogumus atsveria įgautos žinios ir tai, kad čia naujausios programos yra pasiekiamos beveik iš karto.
    Tačiau savo gyvenimo apsunkinimo ties Arch Linux nesustabdžiau. GNOME su tuomet naujausiu kerneliu labai prastai veikė, todėl išbandžiau kitas darbalaukio aplinkas. Galų galiausiai apsistojau su i3, kas net nėra darbalaukio aplinka, o langų tvarkytuvė (tokį vertimą radau - angliškai window manager). Man patinka, kad galiu labai tiksliai valdyti langų išsidėstymą ir tai galiu daryti klaviatūros pagalba.
    Taip pat daug programų, kurias naudoju yra terminale - man patinka toks minimalizmas ir jei programa padeda man atlikti darbą, nematau kam man reikia visokių grafinių elementų?
    Viena iš tokių programų, kurią nuo rudens pradėjau naudoti - Vim teksto redaktorius. Norint dirbti su šia programa tikrai reikia apmokymo. Tam net knygos yra parašytos. Storos knygos. Mat Vim tai nėra paprastas notepad'as - čia yra visokiausios komandos su kurių pagalba galima greitai ir efektyviai tvarkyti tekstą ar kodą. Viena bėda, kad tas komandas reikia išmokti. Bet aš nepabūgau ir jau nemažai laiko Vim yra mano numatytasis teksto redaktorius. Net ir šį įrašą rašau šios programos pagalba. Kol kas moku labai nedaug ir naudojimasis atitinka notepad'ą, tačiau po truputį pradedant naudoti įvairias komandas kodo ar teksto rašymą galima smarkiai pagerinti.
    Apibendrinant, šiais metais mano kompiuteriniai gebėjimai smarkiai išaugo. Savo kompiuterį esu susitvarkęs (nors dar ir ne iki galo) taip, kad man būtų patogu. O kas iš vis geriausia - jau tikrai labai ilgą laiką nesu naudojęs Microsoft produktų - nei Windows, nei Office, o tai daug ką pasako, apie tai, kad Linux jau tapo visiškai naudojami ir paprastiems mirtingiesiems žmonėms. Be to, aš juk dar ir studijuoju, ir per pusantro kurso neprireikė to, ko nebūtų galima gauti naudojant Linux.

    Kas dar susiję su kompiuteriais - programavimas. Pradėjau mokytis Python kalbos. Tačiau nors ir nieko nemokėjau, vien su pasižiūrėjimais internete sugebėjau parašyti skriptus, kurie duomenis iš temperatūros matuoklio įrašo į failą ir po to tuos duomenis atvaizduoja grafike. Manau, tai parodo, kad Python yra iš tiesų lengva kalba. Aš net pats nustebęs, kaip taip nesunkiai man pavyko parašyti tokias programas iš esmės tik šiek tiek paieškant informacijos internete.
    Kita kalbą, kurią pradėjau labiau naudoti - sena gera C. Nusprendžiau, kad laikas kelti lygį ir vietoj Arduino kalbos, kuria programuoti gali kiekvienas vaikas, pradėti naudoti praeity vos paliestą C. C nėra tokia lengva kaip Python, tačiau abi šios kalbos labai praverčia elektronikoje. C programuoju mikrovaldiklius, o Python padeda mikrovaldiklį susieti su kompiuteriu ir parašyti bendresnes programas. Su šiomis kalbomis galima labai daug ką nuveikti, todėl jas ir nusprendžiau įvaldyti.
   
    Na ir dar viena kalba, kurią pradėjau mokytis - esperanto. Kol kas esu 0 lygyje ir galėčiau tik prisistatyti, pasakyti kiek man metų, kur gyvenu, gal, kur mokausi. Esperanto yra genėtinai nesunki kalba, tik štai kad turėčiau laiko ją mokytis...
    Prieš vasaros atostogas kalbėjausi su geru draugu. Kalbėjom apie tai, ką norėtume nuveikti per vasarą. Draugas užsiminė, kad norėtų išmokti užsienio kalbą, berods ispanų. Nuo tokios minties užsikrėčiau ir aš. Pagalvojau - norėčiau ir aš mokėti dar vieną kalbą, bet kokią nors nesunkią, kad nereikėtų labai smarkiai mokytis. Tada kažkaip užkliuvau už esperanto. Apie šią kalbą jau buvau girdėjęs. Pasiskaičiau daugiau ir radau, kad ji nėra sunki, be to išmokus ją, lengviau mokytis kitas kalbas. Be to, ja ne daug kas šneka, o tai irgi suteikia tam tikro žavesio. Tai ir pradėjau vasara mokytis. Nuostabi svetainė lernu.net, kuri yra ir lietuvių kalba. Čia yra nemokamos pamokos, kurias patikrina tikras žmogus - net ir lietuvis! Nuostabu. Deja vasarai pasibaigus ir atėjus mokslams esperanto mokymasis gavo šiek tiek žemesnį prioritetą ir jau ilgai niekaip neprisiruošiu tęsti mokymosi.
    Kada nors norėčiau dar išmokti vokiečių kalbą. Na bet čia jau kaip pasiseks.

    Na ir galiausiai noriu užbaigti įrašą su mintimi, kurią taip pat išgirdau The Amp Hour laidoje. Laidos svečias Shahriar Shahramian pasakė tokią mintį, kurią aš pabandysiu išversti iš anglų kalbos: kiekvieną dieną, kai nieko naujo nesužinai - esi negyvas. Ši mintis man labai patiko, todėl nuo naujųjų metų žadu kiekvieną dieną gyventi ir sužinoti ar išbandyti kažką naujo.
    To ateinančiais metais linkiu ir Jums - kiekvieną dieną sužinoti ką nors naujo. Laimingų naujųjų!

Išlygintos įtampos padidėjimas

Prieš keletą dienų užėjau pasitikrinti Facebook paskyros. Taip darau ne taip jau ir dažnai, o dar nedažniau užėjęs pasitikrinu ar kas nors neparašė man žinutės. Draugų žinutės tai pusė velnio - atsiranda pranešimas, tačiau tik atsitiktinumo dėka pamačiau, kad man atėjo žinutė iš nepažįstamo žmogaus. Tai šios pastraipos moralas toks: geriau susisiekite su manimi kitais kanalais.
Kad ir minskablogas per gmail'ą (if you know what I mean), twitterį @MinskaLT ar komentarus. Tačiau nepažadu, kad taip bus visada. Galvoje reformiškos mintys, bet bet kokiu atveju apie pasikeitimus bus pranešta.

Tai po tokio bendro pobūdžio pranešimo, judėsiu prie temos. Tomas žinutėje uždavė klausimą, kuris supaprastintai skamba taip: kodėl išlyginus kintamąją srovę, jos įtampa padidėja √2 kartų?

Manytumėte, kad jau daugiau nei metus universitete elektronikos besimokydamas, galėčiau laisvai paaiškinti, kodėl taip atsitinka. Aš irgi taip maniau, kol nepradėjau galvoti, kaip gi čia atsakius. Beje, iš esmės, moksluose dar net normaliai kas yra diodas nesimokėme, tai apie kokį srovės lyginimą čia kalbėti. Čia jau tema kitam įrašui.

Tačiau turėdamas daugelio metų elektronikos patirtį pabandysiu galvoje turimas žinias apjungti su konspektuose rastais užrašais ir pateikti atsakymą. Gal ir pačiam pasidarys visiškai aišku, ir dar kam nors pravers. Pradedam.

Taigi, turime kintamąją srovę. Tarkime, kad norime pagaminti kažkokį maitinimo šaltinį ir naudojame 230 V iš namuose esančio lizdo. Taigi - srovė vienfazė. O kadangi baisu čiupinėti tokią didelę įtampą, paimkime ją jau po transformatoriaus, kad ir kokius 23 V.

Jei pamatuotumėme su osciloskopu įtampą po transformatoriaus, ji turėtų atrodyti taip:

Jei įsižiūrėję į šį paveiksliuką pradėjote šaukti, kad čia kažkokia nesąmonė: "juk ėmėme 23 V, o čia įtampa pakyla virš 30 V!", aš jums galiu pasakyti du dalykus:

• Aš jūsų vis tiek negirdžiu, nebent būtumėte mano namiškis ar kaimynas, todėl galite nebešaukti.
• Dydžiai 23V ir 230V iš tiesų parodo, kokia yra efektinė įtampa, o ne įtampos amplitudė (maksimali vertė).

Taip taip, iš tiesų, įtampa mūsų namų elektros lizduose kinta ne tarp 230 V ir -230 V, bet tarp 325 V ir -325 V. Kadangi mūsų transformatorius pažemino įtampą 10 kartų, tai tarp jo kontaktų įtampa kinta ne tarp 23 V ir -23 V, o tarp 32.5 V ir -32.5 V, ką ir matome grafike.

Skaitytojai, kurių negąsdina skaičiai, galbūt jau pamatė, iš kur gaunami tie 325 V ir 32.5 V, bet jei nesate vienas iš jų: 230*√2=325.269. Aš tik labiau suapvalinau.

Aha! √2! Bet kas iš to? O kur diodai? Kur lyginimas? Iki to dar teks šiek tiek palaukti, o kol kas norėčiau išsiaiškinti, kas yra ta efektinė įtampa.

Efektinė įtampa angliškai yra žymima V_RMS, kur RMS reiškia root mean square - kvadratinė šaknis iš įtampos kvadratų vidurkių.

Turint tam tikros amplitudės įtampą, jos efektinę vertę galima rasti pasinaudojus integravimu, tačiau aš čia noriu paaiškinti, o ne sumaišyti smegenis, todėl pabandysiu paaiškinti šiek tiek vaizdžiau nei formule.

Pradėkime nagrinėti "kvadratinė šaknis iš įtampos kvadratų vidurkių" pasižiūrint,
kaip atrodytų įtampos kvadratai:

 

Kintamoji įtampa atrodo kaip sinuso funkcija, nes tokia ir yra, o pakėlus sinusą kvadratu, gauname, kad neigiamos dalys tampa teigiamomis.

Paprasčiau tariant, tikriausiai žinote, kad sinusas kinta tarp 1 ir -1. 1²=1, kaip ir (-1)²=1. Padauginus sinuso funkciją, pakeltą kvadratu, iš įtampos amplitudės, gauname tai, ką matome aukščiau esančiame grafike.

Tęsiam toliau. Dabar raskime, ką iš frazės "kvadratinė šaknis iš įtampos kvadratų vidurkių" reiškia tie kvadratų vidurkiai. Įtampos kvadratus ką tik radome. Dabar reikia jų vidurkių.

Štai čia ir susiduriame su poreikiu integruoti, bet kaip nors pabandykime apsieiti be jų. 

Aukščiau esančiame grafike matome bangeles, bet pasinaudodami vaizduote, įsivaizduokime, kad tai yra kalnai su juos skiriančiais slėniais:

Ir štai nusipirkę tokį žemės plotelį, mes norime pasistatyti sau namus. Tikriausiai kokią nors tvirtovę. Su lazeriais.

Tai ko mums reikia? Išlyginti žemę. Kalnų viršunes nustumsime į slėnius. Jei vaizduotė veikia gerai ir žinant, kad slėnių gylis ir kalnų aukštis yra toks pats, suprasime, kad sulyginus kalnus, lygus žemės paviršius bus pusės kalno aukštyje.

Tikiuosi šis vaizdingas palyginimas buvo pakankamai aiškus. 

Taigi įtampos kvadratų vidurkis atrodo šitaip:

Kad nekiltų nesusipratimų, tai yra įtampos amplitudė (mūsų atveju 32.5 V) padauginta iš sinuso fuknkcijos, pakeltos kvadratu, vidurkio.

Kadangi sinusas kinta nuo 1 iki -1, pakėlus kvadratu jis kinta nuo 0 iki 1, tai nesunku suprasti, kad vidurkis tarp 0 ir 1 yra 0.5. 

Taigi, 32.5 V*0.5=16.25 V.

Lieka paskutinė dalis iš termino "kvadratinė šaknis iš įtampos kvadratų vidurkių" - kvadratinė šaknis. Jei kėlėme kvadratu, tai norint išlaikyti pusiausvyrą, reikia ir traukti šaknį. Iš esmės visas tas kėlimas kvadratu buvo tam, kad panaikinti neigiamas sinuso funkcijos dalis. Juk paprastai sinuso vidurkis būtų lygus 0, nes teigiamos dalys kompensuotų neigiamas, o mums reikia kažkokio skaičiaus su kuriuo galėtume dirbti.

Dabar liko ištraukti šaknį ir sinuso, pakelto kvadratu, vidurkio, o jis kaip suskaičiavome yra lygus 0.5.  √(1/2) =√1/√2=1/√2.
Padauginkime tai iš mūsų įtampos amplitudės: 32.5 V*1/√2 = 32.5 V/√2=23V.
Štai ir gauname iš transformatoriaus ateinančius 23 voltus!

Šaunu, bet tai kur čia tas kintamosios srovės lyginimas? Kur diodų tilteliai?

Išsiaiškinę, kas yra efektinė įtampos vertė ir kad iš tiesų mūsų elektros lizduose esančios įtampos amplitudė yra didesnė nei 230 V, galime užsiiminėti kintamosios srovės įtampos išlyginimu.

Taigi, iš transformatoriaus ateina 23 V kintama įtampa, bet mes žinome, kad jos amplitudė yra 32.5 V. Norime šią įtampą išlyginti.

Dažniausiai tam naudojamas diodų tiltelis, sudarytas iš 4 diodų sudėtų tokia tvarka:

Galbūt geriausiai diodų tiltelio veikimą galima pavaizduoti su šiek tiek animacijos:

Pastarajame paveiksliuke matosi įtampų grafikai. Ar tik tai kai ko mums neprimena?

Kintamoji srovė, praėjusi diodų tiltelį tampa tokia:





Lygiai tokia pati, kaip pakėlus sinuso funkciją kvadratu, kai ieškojome efektinės įtampos. Diodų tiltelis neigiamas įtampų vertes paverčia teigiamomis. Tačiau čia jau galime išmesti efektines įtampas iš galvos - iš esmės, mes turime nuolatinę srovę, kuri kažkodėl trūkčioja.

Šis pulsavimas nėra gerai ir mes norime tai išlyginti. Galbūt sakysite, kad dabar bus kaip ieškant efektinės įtampos - išlyginsime šiuos kalnelius ir bus lygi įtampa. Tačiau tai būtų neteisinga. Tokiu atveju mes gautume įtampą 16.25 V, o tai kaip tik yra sumažėjimas, o ne padidėjimas, kurio mes tikimės. Šį kartą mes naudosimės ne integravimo buldozeriu, o kondensatoriumi.
Prijungtas prie tokios pulsuojančios srovės kondensatorius įsikraus. Tai užtruks nedidelį laiko tarpą, bet galiausiai kondensatorius pasieks 32.5 V. O, kadangi kondensatorius kaupia energiją - už jo esantiems prietaisams jis stengsis atiduoti kuo tolygesnį jos kiekį taip išlygindamas pulsavimus. Tiesa, parinkus mažesnės talpos kondensatorių ir priklausomai nuo to, kiek apkrova suvartoja energijos, pulsavimas gali visiškai nedingti - kondensatoriui tiesiog neužteks energijos, kad palaikyti lygią įtampą, todėl nuolatinė įtampa gali atrodyti taip:

Bet tai jau yra visiškai neblogai ir prietaisai baisiai nesibars.

Apibendrinimas

Dažniausiai kalbėdami apie kintamosios srovės įtampą mes minime jos efektinę vertę, kuri nėra lygi jos amplitudei. Efektinė vertė yra √2kartų mažesnė už įtampos amplitudę.
Kai diodų tiltelio pagalba keičiame kintamąją srovę nuolatine, kintamosios srovės įtampos neigiamosios dalys tampa teigiamomis ir jų amplitudės išlieka, kokios buvusios - √2kartų didesnės už kintamosios srovės efektinę įtampą. Kadangi gaunasi pulsuojanti nuolatinė srovė, ją reikia išlyginti kondensatoriaus pagalba, o kondensatorius įsikrauna iki didžiausios jam tiekiamos įtampos, kuri šiuo atveju yra lygi kintamosios srovės įtampos amplitudei (maksimaliai vertei). Todėl ir gaunasi, kad išlyginus kintamąją srovė į nuolatinę, įtampa padidėja √2kartų.


Tai štai - nežinau kaip jums, bet man tai pasidarė visiškai aišku. Tikiuosi visas šis paaiškinimas yra suprantamas, o dar labiau tikiuosi, kad jis yra teisingas. Jei radote kokių nors netikslumų, klaidų, ar tiesiog turite klausimų, užduokite juos būdais, nurodytais įrašo viršuje, bet ne per Facebook. Beje, kalbant apie Facebook ir žinutes, tai taip pat man nepažįstamas Jonas parašė, kad aš tikrai nerealus ir maladets. Dėkui. :)

Mintys apie tinklaraštį

Štai ir vėl po netrumpos pertraukos aš vėl čia grįžtu pasipasakoti. Pradžiai nieko labai svarbaus, intensyvaus bei ilgo rašyti nesinori, tad kodėl gi neaprašyti savo minčių dėl šito puslapio?

Man patinka turėti blogą. Taip pat patiktų, kad jis būtų atnaujinamas reguliariai ir be mėnesio ilgumo pertraukų. Deja, kuo ilgiau gyvenu, tuo, atrodytų, mažiau laiko dienoje lieka šiam užsiėmimui. Norisi tiek daug nuveikti, tiek daug sužinoti, mokėti, bet kaip keista bebūtų, laikas, atrodo, bėga, o aš nieko gero nenuveikiu. Todėl reikia užsiėmimams dėti prioritetus. Štai kad ir šią vasarą aš norėjau rimčiau užsiimti elektronika. Atrodo, kažką dariau, bet taip ir nieko gero nesukūriau. O štai naujiems įrašams čia laiko kaip ir neliko. Baisiai negerai.

Taigi, galbūt reikia susirasti efektyvesnį būdą rašyti įrašus? Aš dėl keleto priežasčių visai mielai mesčiau šitą blogger sistemą ir vėl grįžčiau prie wordpress, o gal išbandyčiau dar kokią nors naujovišką tinklaraščio valdymo sistemą.
Visų pirma, aš norėčiau daugiau valdymo galimybių. Iš esmės, norėčiau atskirti štai kad ir tokius įrašus, kurie, aš beveik užtikrintas, niekam neįdomūs, bet visai naudingi man pačiam kaip minčių išdėstymo būdas apie visokius dalykus, kuriuos aš planuoju, bumbu ir panašiai, nuo tokių dalykų, kurie kitiems galėtų praversti (apie elektroniką, kompiuterius ir kitką). Taip pat dar norėčiau turėtį tam tikrą skiltį, į kurią galėčiau rašyti angliškai. Tarkim, kad ir apie kokį projektą, kurį darau. Angliškai parašyta informacija būtų naudingesnė žymiai daugiau žmonių visame pasaulyje.

Gali būti, kad su blogger tai padaryti būtų įmanoma, tačiau man ši vieta pradeda nepatikti dėl lėtumo. Atrodo, kad viskas čia veikia žiauriai lėtai, o tai įgrysta ir galiausiai nebesinori čia rašyti.

Taip pat jau tam tikrą laiką galvoju, kad noriu sumažinti naudojamų Google produktų skaičių. Taip taip, žinau, kad ne taip jau ir seniai svaigau, kad štai kaip aš gyvenu la Vida Google - naudoju kuo daugiau Google paslaugų ir kokia šauni kompanija yra ta Google. Tačiau pastaruoju metu pakeičiau savo nuomonę. Gal tam turėjo įtakos tai, kad pradėjau naudoti Linux'us, kur pats esu savo duomenų valdovas, galiu daryti ką noriu be jokių nurodymų ir apribojimų iš viršaus, kur dėl kažkokio nuosprendžio mano aparatai nepraranda galimybės turėti pačią naujausią programinę įrangą (taip, čia aš apie tai, kad Google nusprendė, kad Galaxy Nexus negaus Android KitKat. Gerai, kad yra CyanogenMod.).
Trumpiau pasakius, tapau dideliu atviro kodo ir laisvos programinės (ir ne tik) įrangos fanu.
Ir pastaruoju metu tikrai galvoju, kaip sumažinti naudojamų Google paslaugų skaičių. Sudėtingiausia atsisakyti Gmail ir Google kalendoriaus. Taip pat ir šio blogo talpinimo blogger sistemoje.
Labiausiai norėčiau turėti serverį namuose, tačiau artimiausiu metu tai padaryti tikrai neišeis. Lieka užsisakyti hostingo paslaugą, tačiau tai kainuoja ir kainuoja šiek tiek per daug, nei norėčiau išleisti.

Dar viena idėja, kuria aš ne per seniausiai susidomėjau - visus savo duomenis centralizuoti. Iš esmės idėja tokia, kad savo duomenis reikėtų turėti savo svetainėje, o iš ten jau dalintis ja socialiniuose tinkluose. Nes mano duomenys turi priklausyti man, o ne kažkokiai kompanijai.
Berods, ši idėja pas mane atėjo iš indiewebcamp.com.

Tai štai. Kaip čia kol kas bus dar nesu užtikrintas. Gal išeis ką nors padaryti, o gal užpuls mokslai ir teks pasilikti čia.

Bet kokiu atveju, aš niekur nedingstu ir jei baisiai neužtingėsiu, ne už ilgo turėčiau parašyti ką nors įdomiau. :)

Raspberry Pi ir TP-WN725N v2 WiFi siųstuvas

Raspberry Pi, kad ir kaip išgirtas ir populiarus būtų, vienui vienas nieko įspūdingo nedaro. Taip, galima pasigrožėti dėtalėmis, tačiau po poros minučių norisi su juo ką nors nuveikti, o tam reikia papildomos įrangos.

Vienas iš priedų, kurių man prireikė - belaidis internetas.Kadangi Raspberry Pi turi USB lizdus, nusipirkau USB WiFi kištuką.

Prieš pirkimą nesidomėjau ar visi WiFi kištukai veikia su Raspberry Pi, nes reikėjo pamatyti, ką galima rasti parduotuvėje. O parduotuvėje radau štai tokį TP-WN725N modelį. Pagal kainą (29 litai) pasirodė prieinamas, taip pat patiko tai, kad neužima daug vietos.

  

 

Dar būdamas parduotuvėje paieškojau internete informacijos ir radau, kad šis kištukas puikiai veikia su Rasberry Pi.

Tačiau ko nepastebėjau, tai kad šio kištuko yra dvi versijos, iš kurių antrai reikia šiek tiek pavargti diegiant draiverius.

Patikrinti, kurios versijos kištukas, galima pora būdų:

1. Patikrinti užrašą ant pakuotės.
2. Įkišus kištuką į Raspberry Pi USB lizdą, atsidarius terminalą ir įvedus komandą "lsusb" (list USB), kuri parodo prijungtus USB įrenginius.

Tarp įrenginių radus WiFi kištuką (bus kažkas panašaus į: "Bus 003 Device 004: ID 0bda:8179 Realtek Semiconductor Corp. RTL8188EUS 802.11n Wireless Network Adapter"), reikia atkreipti dėmesį į skaičių 8179, kuris nurodo, kad kištuko versija yra 2.

Antra versija reiškia, kad teks įrašyti draiverius patiems.

Štai visai neseniai iš naujo įrašiau Raspberry Pi operacinę sistemą Raspbian, nes norėjosi viską pradėti nuo nulio. Nepaisant to, kad draiverius šiam kištukui jau vieną kartą buvau įdiegęs, diegiant juos dar kartą, užtrukau kokias 6 valandas, nes susidūriau su problema - per naujas Raspbian leidimas su per nauju kerneliu, kuriam sunku rasti draiverio versiją. Todėl kartais verta įsidiegti viena laida senesnę versiją, kuria galima rasti raspberypi.org atsisiuntimų serveryje, archyvo direktorijoje.
Matyt, galima kaip nors ir pačiam pasidaryti draiverį naujausiai kernelio versijai, bet aš nenorėjau praleisti per daug laiko prie šio dalyko.

Kaip surasti draiverį? Aišku paieškant internete. Galima rasti įvairių sprendimų. pi3g.com siūlo net pridėti jų repositoriją ir draiverio diegimas bus toks paprastas, kaip "sudo apt-get 8188eu". Tačiau man tai nesuveikė (įtarių tą per naują kernelio versiją).
Radau svetainę www.fars-robotics.net, kurioje yra ganėtinai aiškios draiverių diegimo instrukcijos.

Pirmiausia reikia pasitikrinti, kurią kernelio versiją turime. Tai galima padaryti su komanda "uname -a", kuri parodo sistemos informaciją. Pasirinkimas -a (all) nurodo, kad parodytų pilną informaciją. Gauname eilute, kuri atrodo panašiai į: "Linux raspberrypi 3.10.25+ #622 PREEMPT Fri Jan 3 18:41:00 GMT 2014 armv6l GNU/Linux".
3.10.25+ #622 parodo kernelio versiją ir kurią draiverio versiją reikės parsisiųsti. www.fars-robotics.net yra sąrašas versijų, tarp kurių reikia susirasti savąją. Mano atveju tai "3.10.25+ #622, #624 - 8188eu-20131219.tar.gz". 8188eu-20131219.tar.gz nurodo kokį failą reikės atsisiųsti sekančiame žingsnyje.

Atsisiunčiame draiverį su komanda "wget https://dl.dropboxusercontent.com/u/80256631/8188eu-20131219.tar.gz". Reikia atkreipti dėmesį, kad paskutinė adreso dalis turi būti tas failas, kuris atitinka kernelio versiją.

Toliau išarchyvuojamas parsisiųstas archyvo failas. Tai galima padaryti komanda "tar -zxvf 8188eu-20131219.tar.gz"

Toliau įdiegiamas draiveris:
"sudo install -p -m 644 8188eu.ko /lib/modules/$(uname -r)/kernel/drivers/net/wireless" ir "sudo insmod /lib/modules/$(uname -r)/kernel/drivers/net/wireless/8188eu.ko".

Galiausiai "sudo depmod -a". Štai draiveris ir įdiegtas. Dabar reikia perkrauti Raspberry Pi su komanda "sudo reboot".

Įvedus komandą "ifconfig" turėtų atsirasti wlan0 interneto priėjimas.

Dabar beliko prisijungti prie WiFi tinklo ir Raspberry Pi turės galimybė naršyti inetrnetą.

Grafinėje aplinkoje, berods, yra įrankis belaidžio interneto konfiguracijai, tačiau galima tai padaryti ir per komandinę eilutę.

Interneto prisijungimo nustatymai yra interfaces faile, kuris yra /etc/network/ direktorijoje, į kurią nukeliauti galima komanda "cd /etc/network".

Iš pradžių padarome atsarginę kopiją "cp interfaces interfaces.bak".

Tada atidarome interfaces failą su teksto redaktoriumi (nano, vi ar dar kokiu nors). Aš naudoju nano, nes jis yra įdiegtas ir nėra painus. Taigi, "sudo nano interfaces".
Viską ištriname ir įkopijuojame:

auto lo

iface lo inet loopback
iface eth0 inet dhcp

allow-hotplug wlan0
auto wlan0
iface wlan0 inet dhcp
wpa-ssid "ssid"
wpa-psk "slaptažodis"

Arba jei jūsų SSID paslėptas:

auto lo

iface lo inet loopback
iface eth0 inet dhcp

auto wlan0
allow-hotplug wlan0
iface wlan0 inet dhcp
wpa-scan-ssid 1
wpa-ap-scan 1
wpa-key-mgmt WPA-PSK
wpa-proto RSN WPA
wpa-pairwise CCMP TKIP
wpa-group CCMP TKIP
wpa-ssid "ssid"
wpa-psk "slaptažodis"

iface default inet dhcp

Vietoje ssid įrašomas tinklo pavadinimas, o vietoje slaptažodis - prisijungimo prie tinklo slaptažodis.

Išsaugojus interface failą galima perkrauti Raspberry Pi ir pradėti naudotis internetu.

Kiek vaizdesnes prisijungimo prie interneto instrukcijas galima rasti adafruit svetainėje.

Tai štai ir visas Raspberry Pi prijungimas prie interneto su TP-WN725N pagalba. Galbūt kam nors tai pravers, o jei ne, tai bus man atmintinė ateičiai.

Vienas iš CyanogenMod spąstų naujokams

Nuo pat šių metų pradžios mano telefone sukasi ne paprasta Google išleidžiama Android operacinė sistema, o CyanogenMod.

CyanogenMod yra atviro kodo Android distribucija išmaniesiems telefonams ir planšetiniams kompiuteriams. CyanogenMod turi daugiau funkcijų ir nustatymų nei paprasta Android sistema, o mane CyanogenMod įsirašyti paskatino tai, kad Google tiesiog ėmė ir atsisakė palaikyti Galaxy Nexus išmaniuosius telefonus - jokių Android atnaujinimų. Tačiau CyanogenMod dėka mano telefonas ir dabar visai gerai tvarkosi su pačia naujausia 4.4 Android KitKat.
Daugiau informacijos apie CyanogenMod galima rasti jų wiki.

Kaip ir kompiuteryje, pradėti perrašinėti sistemas telefone iš pradžių buvo nedrąsu, tad pasirinkau kuo lengvesnį kelią - CyanogenMod installer, kurį paleidus kompiuteryje CyanogenMod ROM į telefoną įrašomas minimaliomis naudotojo pastangomis.

Programa pateikia instrukcijas, telieka jas vykdyti (paspausti ką nors ant telefono ekrano, prijungti telefoną prie kompiuterio ir panašiai). Taip galimybė sugadinti telefoną tampa ganėtinai menka.



Taip įrašytą sistemą sėkmingai naudojau, tačiau kai kas nedavė man ramybės.
CyanogenMod turi įvairius versijų išleidimo ciklus - nightly (kas dieną naktį), M snapshot (kas mėnesį), RC (release candidate) ir stable (stabili versija). Kiekviena iš šių versijų laipsniškai skiriasi. Nightly turi pačias naujausias funkcijas, tačiau yra neišbandyta ir gali turėti klaidų, o tuo tarpu stabilios versijos išleidžiamos palyginti retai, tačiau yra gerai išbandytos.
Nesu plinai įsitikinęs, tačiau atrodo, kad CyanogenMod installer įrašo stabilią versiją ir tai yra logiška, nors galėtų leisti pasirinkti. Štai toks pasirinkimo nebuvimas ir nedavė man ramybės.

CyanogenMod nesėdi rankas sudėję ir vis tobulina savo operacinę sistemą. To pasekmė - naujos funkcijos, kurias norisi išbandyti. Tačiau iškilo bėda - per CyanogenMod installer įrašytos sistemos niekaip negalėjau atnaujinti ar bent pakeisti kokio stabilumo versijos noriu. Tai pasirodė keista, nes pasidomėjus pasirodė, kad nustatymuose turi būti pasirinkimas, kokių versijų atnaujinimus norima gauti, o štai šio pasirinkimo kaip tik savo telefone ir neradau.

Visai neseniai atradau, kad CyanogenMod installer įrašo modifikuotas versijas, o viena iš modifikacijų kaip tik ir yra šio pasirinkimo panaikinimas. Kodėl taip yra, neįsivaizduoju.

Tai sužinojęs, nusprendžiau įsirašyti CyanogenMod įprastu būdų - per komandinę eilutę. Viskas išėjo labai sklandžiai bei greitai ir dabar gaunu visus įmanomus atnaujinimus.

Šis būdas taip pat yra geresnis tuo, kad, skirtingai nuo CyanogenMod installer, veikia ir su Linux.

Kadangi CyanogenMod įrašymas gali skirtis priklausomai nuo telefono ar planšetinio kompiuterio, lengviausia instrukcijas rasti į Google įrašius "CyanogenMod install [jūsų aparato pavadinimas]".

Jei yra noro ir drąsos pasižaisti su telefono operacinėmis sistemomis, siūlau pabandyti CyanogenMod - gal ims ir patiks?

Minska DK002: veikiantis prototipas

Pastarosios savaitės buvo labai įtemptos - labai daug atsiskaitymų supuolė į vieną krūvą. Ir tai dar nesibaigė. Kelios savaitės neatrodo labai ilgas laiko tarpas, bet sudėk 4 savaites ir jau turėsi mėnesį.
Štai kodėl aš vėl čia ilgokai nerašiau. Nelabai išeina, ką nors rimtesnio padaryti, tačiau kas kelias dienas šiek tiek pasikrapštant man gavosi pagaminti dviračio spidometro/lempos valdiklio prototipą.

Jau pradėjau važinėjimo dviračiu sezoną, todėl pasidaryti lempą kaip ir pats laikas.

Prototipas matuoja dviračio greitį, skaičiuoja nuvažiuotą atstumą. Kas liečia dviračio lempą - reguliuojamas apšvietimo ryškumas. Nuo "šviečia normaliai" iki "O DIEVE, MANO AKYS!!!!". Rimtai, aš dirbdamas su šituo daiktu turiu užsidėti akinius nuo Saulės, kad galėčiau pažvelgti į jį. Kitaip pora minučių nieko normaliai nematysiu.

Kol kas tiek funkcijų, bet, manau, būtų neblogai dar keletą pridėti.

Man atrodo, kad būtų neblogai matuoti akumuliatoriaus įtampą ir sekti, kad jį per daug neiškrauti.

Kalbant apie akumuliatorių, tai neseniai nusipirkau 12V, 7.2Ah akumuliatorių. Mano skaičiavimais, jei šviesos diodą nustatyti ant didžiausio ryškumo, tai akumuliatoriaus užtektų 8 valandoms. Labai pakankamai. Ir turint omeny, kad didžiausią laiką šviesos diodas švies nustatytas ant minimumo (visgi aš ne maniakas, norintis visus aplink apakinti), akumuliatoriaus turėtų užtekti labai ilgam laikui. Iš to man kilo mintis padaryti taip, kad būtų galima nuo akumuliatoriaus pasikrauti telefoną.
Labai dažnai lobiaujant pagrindinis dalykas, dėl kurio labiausiai nerimauju - telefono baterijos įkrova. O turėti 7Ah papildomos energijos yra labai gundanti idėja.
Vienintelis akumuliatoriaus parametras, dėl kurio man šiek tiek neramu - svoris. Sveria šis padaras nei daug, nei mažai - šiek tiek virš 2 kg. Dviratis dėl to sulūžti neturėtų (tikiuosi), bet štai važiuojant duobėtais Vilniaus šaligatviais, dviračių takais, ar tiesiog keliais, nuo vibracijos toks krovinys gali imti ir pabėgti. Reikės sugalvoti kokį tvirtą pritvirtinimą.

Taip pat norėtųsi, kad visą šitą prietaisą galima būtų nesunkiai nuimti nuo dviračio. Tai bus nelengvas uždavinys.

Tai štai - prototipas su pagrindinėmis funkcijomis veikia, jau galima po truputį ir plokštę pradėti dėlioti. 

Laminatoriaus modifikavimas: kas ten viduje gyvena

Betvarkė ant stalo. Kaip įprasta.

Norėdamas pasigaminti kokio nors prietaiso plokštę naudoju tonerio pernešimo metodą, apie kurį, matyt, jau esu bent šiek tiek čia rašęs. Trumpai apibūdinant viskas veikia taip:

1. Kompiuterio pagalba nubraižoma plokštė
2. Gautas takelių atvaizdas lazeriniu spausdintuvu atspausdinamas ant blizgaus popieriaus.
3. Kaitinant toneris pernešamas ant plokštės vario sluoksnio.
4. Plokštė ėsdinama ir toneriu nepridengtas varis pašalinamas nuo plokštės.

Štai šiame įraše ir noriu pakalbėti apie 3 žingsnį. Šis žingsnis yra labai svarbus, nes jei čia suklystama, reikia iš naujo spausdinti plokštės atvaizdą, vėl kartoti, o šitas žingsnis neišeina ganėtinai dažnai.

Paprasčiausias būdas, kurį naudodavau tiek būrelyje, tiek namuose - prikaitinti takelių atvaizdą su lygintuvu. Pliusai - lygintuvas įkaista iki pakankamos temperatūros (kiek skaičiau, tai toneriui išlydyti reikalinga virš 200°C), tačiau bėda ta, kad jis įkaista ganėtinai nevienodai. Aš susidūriau su problema, kad plokštės viduryje takeliai prilimpa gerai, tačiau šonuose, kampuose, kur galbūt lygintuvas gerai neprigludo, ar prigludo paviršiaus pakraščiu, takeliai neprilimpa, trūkinėja ir juos reikia taisyti markeriu. Tačiau su markeriu gražiai ištaisyti dažniausiai neišeina, o plonų takelių perbraižyti beveik neįmanoma.

Norėjau pagerinti savo gamybos metodą, padaryti jį šiek tiek labiau atkartojamu ir nusipirkau laminatorių. Nors pirmieji kartai ir nebuvo labai sėkmingi, tikiu, kad šiek tiek modifikavus laminatorių galima bus gaminti kokybiškas plokštes.

Laminatoriaus pliusas yra tas, kad jo įkaitę volai turėtų tolygiai prispausti popierių prie plokštės. Visi takeliai, nesvarbu ar jie centre, ar plokštės pakraščiuose turėtų išeiti vienodai gerai. Be to, tai turėtų būti daug geriau atkartojamas procesas, nei gaminant plokštes su lygintuvu.

Tačiau su laminatoriaus pagalba plokštes gaminti man nelabai sekėsi. Įtariu, kad jis nepakankamai įšildavo. Pamenu, kažkada matavau, tai volai įkaisdavo iki kokių 120°C. Tai visai nepanašu į reikalingus 200°C.

Taip pat internete pamačiau, kad žmonės paima ir sulėtina variklį, kad plokštė daugiau laiko praleistų tarp karštų volų.

Tai štai, pagalvojau, kad nieko nebus - plokštes vis tiek reikia gaminti, ir dar kartą išardęs laminatorių, nusprendžiau išsiaiškinti kaip jis veikia, kad galima būtų pakeisti jo temperatūrą ir gal net variklio greitį. Štai kas iš to išėjo:

Žaliai švytinti laminatoriaus schema.

Ir paaiškėjo, kad viskas čia ganėtinai paprasta.

Kaip atrodo detalės galima pamatyti įraše, kuriame aprašiau, ką radau išardęs šį laminatorių.

Kas man nelabai suprantama - kodėl naudojami du termostatai? Vienas iš jų yra 105°C, kitas 135°C. Kodėl nenaudojamas tik vienas? Kurį termostatą (o gal abu?) man reikėtų pakeisti, jei norėčiau pakelti temperatūrą iki 200°C?

Šių klausimų vedamas ir parašiau šį įrašą, galbūt kas nors turės atsakymą. Kitas būdas - tiesiog pabandyti pakeisti termostatus ir žiūrėti, kaip čia kas gausis, tačiau termostatai elektronikos prekių parduotuvėse nėra labai pigūs, norėčiau išsiaiškinti, kas čia vyksta, prieš naujos detalės pirkimą.

Taigi, jei turite kokių minčių - pasidalinkite.

20/365: sėdau ant dviračio

Kovo 11 dieną, esant labai gražiam orui, nusprendžiau vėl sėsti ant dviračio. Štai labai išdarkyta nuotrauka, kad tikrai taip, dviratis iš laikymo buveinės buvo ištrauktas laukan.

Prieš važiuodamas patikrinau, ar visos detalės laikosi vietose. Kažkur nukišau visus raktus, todėl teko patikrinti paklibinimo metodu. Viskas buvo pakankamai tvarkinga, tik purvasaugis pasirodė įtartinas. Atlikęs padangų oro slėgio patikrinimą pamaigymo metodu, įvertinau, kad slėgis pakankamas švelniam nuvažiavimui iki degalinės pilnam padangų pripūtimui. Bepučiant padangas pasigedau telefono - betikrindamas dviratį buvau išsiėmęs ir pamiršau pasiimti - reikėjo grįžti namo. Tačiau tai nebuvo vienintelė priežastis tai padaryti - įtartinasis purvasaugis ėmė ir atsilaisvino iki tokio lygio, kad pradėjo labai girdimai kontaktuoti su padanga. Teko nusukti visai ir palikti namuose.

Pirmam kartui šiais metais nesinorėjo labai toli važiuoti. Visgi reikia kūną po truputį pripratinti - juk visą žiemą nieko labai sportiško neišėjo padaryti. Pasivažinėjau po apylinkes ir dar nusprendžiau nuvažiuoti į Ermitažą, nusiprikti šešiakampių raktų bei dar šio bei to. Tai štai - pirmyn, atgal ir jau 10 kilometrų - pats tas.

Grįžęs panaudojau nusipirktus raktus - užveržiau viską, ką galėjau. Taip, keista eilės tvarka man išėjo šis pasivažinėjimas, tačiau bevažiuojant niekas nenukrito, dviratis neišsiardė, o ko daugiau reikia?

Tiesa, po pasivažinėjimo, pagrindinis atramos taškas signalizuoja, kad su kitu važiavimu nereikia labai skubėti, tad šiandien, nors ir geras oras, niekur nevažiavau. Bet taip būna kiekvienais metais pradedant dviračių sezoną. Tik gal šiek tiek gaila, nes pasižiūrėjus į orų prognozes, šitas geras oras gali greitai dingti: