Slidinėjimo sezonas 2012/2013 uždarytas

Pagaliau galime džiaugtis atėjusiu pavasariu. Nors ir smarkiai vėluojantis, jis visgi atėjo ir staigiai visi sniegai ištirpo. Štai žiūriu pro langą ir jau seniausiai niekur nematau jokio sniego. Jau ir visai šilta, galima plonesnę striukę išsitraukti. Na, o kadangi žiema pasibaigė, tai daugiau slidinėti jau nebeišsiruošiu. Šiame įraše noriu pateikti šiokį tokį apibendrinimą apie šį slidinėjimo sezoną.

O šiais metais slidinėjau vien tik Snaigės žygiuose, šiaip išeiti pasislidinėti nė karto neišėjo.
Kiekvieną kartą slidinėjant bandžiau įrašyti maršrutus, bet buvo incidentas, per kurį dauguma tų maršrutų išsitrynė. Gerai, kad bent kai kuriuos iš jų įdėjau į Google+, tai ne viskas prarasta.

Sezoną atidariau Verkiuose.

Atstumas: 5.04 km.
Bendras laikas: 50:32
Judėjimo trukmė: 46:39
Vidutinis greitis: 5.98 km/h
Vidutinis judėjimo greitis: 6.48 km/h.

 

Kitas žygis vyko Vingio parke.

Atstumas: 11.71 km.
Bendras laikas: 1:59:45
Judėjimo trukmė: 1:53:15
Vidutinis greitis: 5.87 km/h
Vidutinis judėjimo greitis: 6.21 km/h.

Tada sekė žygis Pilaitėje.

Sausio 13 dienos žygis Antakalnyje.

Dar vienas Snaigės žygis Vingio parke.

Po kelių savaičių pertraukos išėjo sudalyvauti Snaigės žygyje Karoliniškėse.

Dar vienas žygis Verkiuose.

Dar vienas žygis Karoliniškėse.

Už 5 žygius galima gauti ženkliuką:

Žygis Visoriuose ir Riešėje.

Štai po šio žygio ir netyčia ištryniau visus maršrutus telefone. O kas blogiausia - šitas žygis man taip nesisekė ir nepatiko, kad net neaprašiau jo Google+, tad neliko jokių duomenų. Pamenu, kad pasirinkau 8 km. trasą. Norėjau imti ilgesnę, berods, 11 km., bet labai skaudėjo kojas ir kelį, kurį buvau susimušęs (Sportinė trauma. Terminas, kurio rimtai naudoti beveik niekada netenka) ir dar daug griuvinėjau. Ne pats smagiausias žygis.

Dar vienas žygis Antakalnyje.

Ir dar vienas žygis Karoliniškėse.

Snaigės žygis Senasalyje.

Senasalis yra 20 kilometrų už Vilniaus. Ten tikra žiemos karalystė. Balandžio 1-ąją gamtai papokštavus ir paskleidus gausybę sniego, Senasalyje buvo milžiniškos pusnys. Sunku buvo slidinėti - į tokias pusnis lazdos smigo labai lengvai ir labai giliai. Tačiau, po galais, slidinėjam balandžio mėnesį - nuotabu! Senasalis man visai patiko.

Paskutinis Snaigės žygis Senasalyje.

Nuo praeito karto sniegas pasidarė tankesnis ir lazdos nebesmigo, o dėl to slidinėti buvo lengviau nei praeitą kartą. Sniego buvo milžiniški kiekiai. Bandžiau nusiėmęs slides atsistoti ir susmigau į pusnį. Sniego lygis siekė gerokai virš kelių, o žemės aš dar nesiekiau. Tikriausiai ten ir dabar galima būtų paslidinėti. Štai vakar (balandžio 20 d.) ten vyko paskutinis šio sezono žygis.

Už 15 žygių galima gauti gairę (ar kaip ji čia vadinasi):

Bus čia man kaip medalis. :)

Na ir žygių lipdukai:

Šitaip ir pabaigiau šį slidinėjimo sezoną. Sakyčiau, visai neblogai prisisportavau. Jei viską apibendrinti, tai.. 

Iš viso nukeliavau 163.67 kilometrus (+8, jei užskaityti Riešę ir Visorius, bet kitur nepriskaičiuoju, nes labai sumaišo duomenis), vidutiniškai 13.64 km per žygį. 

Iš viso žygiuose užtrukau 23 val. 31 min. 32 s. (judėjau 22:16:18), kas yra visai neblogai, nes taip išeina, kad jei neišsekčiau ir vis judėčiau, tai per parą iš Vilniaus pasiekčiau kokius Raseinius, Šiaulius, Jurbarką ar Biržus. Vidutiniškai žygiuose užtrukau 1:57:37 (judėjau 1:51:21).

Na ir galiausiai greičiai. Vidutinis greitis - 6.94 km/h. Judėjimo greitis - 7.33 km/h. 

Norėjau dar ir kokius grafikus padaryti, bet kažkaip neišėjo, tai velniai jų nematė.

Na, o kad jau slides pakavojau, reikia ruoštis atidaryti dviračių sezoną. Noriu nusipirkti dviratį, nes senasis turi daug problemų: bėgiai sunkiai persimeta, kreivi pedalai, girgžda, traška. Na, nei šis nei tas. Tai noriu nusipirkti kokį padorų, ne iš Maximos. Štai vakar buvau prasiėjęs po visokias dviračių parduotuves, bet nieko, kas man tiktų neradau. Daug žmonių perka dviračius, o mieste jau matosi gausybės dviratininkų. O atrodo, kad prieš keletą metų jų buvo keliais, jei ne dešimt, kartais mažiau. Ir kyla nedidelis pavydas, žiūrint kaip jie važiuoja, o aš vis dar ieškau kokį čia nusipirkti. Na, sako, kas ieško, tas randa, tai dar reikės po parduotuves pasitrinti.

Kaip aš pradėjau naudoti Ubuntu

Štai jau kelios dienos, kai įjungus kompiuterį manęs nebepasitinka Windows'ų logotipas. Kodėl? Nes nuo šiol naudoju Ubuntu.

Kažkada teko dalyvauti encounter'io žaidime, kurio eigoje reikėjo daryti nuotraukas ir jas įkelti į internetą. Ir taip jau atsitiko, kad liko visai mažai laiko toms nuotraukoms sukelti. Internetas nebuvo pats greičiausias, o dar reikėjo sulaukti, kol įsijungs kompiuteris. Kai kiekviena minutė yra svarbi, tas Windows'ų lėtumas labai užknisa, todėl grįžęs namo pagalvojau pabandyti įsidiegti antrą operacinę sistemą. Ką nors, kas neužimtų daug vietos, netrukdytų, bet prireikus greitai užsikrautų ir galima būtų kibti į darbą.

Tikriausiai visi paprasti žmonės yra girdėję apie Linux, bet dažniausiai viskas tuo ir pasibaigia. Tie, kurie yra prijaučiantys kompiuteriams ir technologijoms, žino ir kad yra visokių distribucijų, kaip Ubuntu, Mint, Debian, Fedora  ir dar gausybė kitų (heh, iš jų išbandžiau tik vieną, tai tikiuosi čia nebusiu kokios nesąmonės parašęs). Aš daugiausiai buvau girdėjęs apie Ubuntu, tai ją ir įsidiegiau. Pabandymui radau, kad Ubuntu galima įsidiegti per specialią programėlę pavadinimu Wubi. Tiesa, neseniai Ubuntu kūrėjai nusprendė, kad Wubi bus pašalintas, nes ar tai blogai veikė, ar dar koks ten velnias darėsi. Žodžiu, nuo šiol telieka normali OS instaliacija. Tačiau Wubi man patiko ir be jos vargu ar būčiau prisivertęs išbandyti naują operacinę sistemą, nes su Wubi pagalba Ubuntu galima instaliuoti iš pačių Windows'ų ir nė ką nesunkiau nei paprastą programą. Tiesa, toks įrašymas buvo labiau pasižaidimui ir tiems retiems kartams, kai gali prireikti, kad kompiuteris greitai užsikrautų.

Vieną dieną pasiėmiau ir pabandžiau su Ubuntu pasižaisti daugiau. Pastebėjau, kad viskas sukasi daug greičiau. Tai privertė pagalvoti, ką aš veikiu prie kompiuterio. Ogi daugiausia naudoju naršyklę. O ar yra skirtumas tarp naršyklės Windows'uose ir Ubuntu? Praktiškai ne. Tai sugalvojau įsidiegti Ubuntu normaliai. Na, kaip normaliai... Galvojau, kad vistiek pagrinde naudosiu Windows, o Ubuntu tada, kada tik norėsiu naršyti internete ir nieko daugiau. Bet taip benaudodamas panorau išbandyti ir kitokias programas. Ir pastebėjau, kad beveik viską, ko man reikia iš kompiuterio galiu rasti ir čia, Ubuntu.

Šitaip prasidėjo kompiuterio prievartavimo savaitė. Bene dešimt kartų instaliavau ir išinstaliavau Ubuntu. Ir ne, nesupraskite klaidingai, tai jokiu būdu ne OS kaltė, gerai instaliavus viskas veiktų kuo puikiausiai ir iš pirmo karto. Tiesiog aš tai su disko skirsniais pasižaidžiau, tai po kurio laiko naudojimo supratau, kad padariau šiokią tokią klaidą, tai Windows'ai kažko nenorėjo užsikrauti. Žodžiu, buvo smagu. Ypač dėl to, kad Ubuntu visai greitai įsidiegia - apie 20 minučių ir jau gali sau naudoti į sveikatą. Pamenu, kartą Windows perinstaliavau - užtrukau virš valandos belaukdamas. Čia viskas daug greičiau.

Tai po kelių instaliavimo ir išinstaliavimo seansų dabar esu visai patenkintas savo kompiuteriu. Tiesą sakant, esu labai patenkintas Ubuntu. Jau vos ne savaitė, kaip nebuvau užkrovęs Windows ir beveik nieko ten nepasigedau. Beveik. Visgi Ubuntu turi ne tik pliusų, bet ir šiek tiek minusų.

Pliusai:

• Greitai užsikrauna (Ubuntu 1 min vs Windows 8 min)
• Nemokama ir atviro kodo
• Didelis palaikymas internete
• Nereikia antivirusinės programos
• Palyginti dažnai išleidžiamos naujos versijos

Minusai:

• Su kai kuriais kompiuteriais gali iškilti problemų dėl draiverių. Pas mane neveikia nutildymo mygtukas ir kamera.
• Nėra kai kurių programų, kurias naudojau Windows aplinkoje (įskaitant ir žaidimus)

Ir tas programų nebuvimas, matyt yra vienintelis dalykas, dėl kurio dar užsikrausiu Windows'us. Iš esmės, pasigendu tik muzikos kūrimo programos. Vienos programos. Bet juk ne kiekvienas naudoja tokią programą. Kai kas gali pasigesti žaidimų, bet čia nėra taip jau ir beviltiška. Yra Minecraft'as. Man užtektų. :)

Darbalaukis ir programų juosta. 

Dash. Čia galite rasti visas įdiegtas programas ir ieškoti failų.

Programų centras. Čia galima rasti visokių programų.

Naršyklė ir Afrikoj naršyklė.

Taigi, ar vertėjo išbandyti Ubuntu? Taip. Palyginti su Windows kompiuteris užsikrauna akimirksniu ir aš ne apie tai, kad greičiau pamatai prisijungimo laukelį. Ne. Čia, įvedus slaptažodį ir iš karto paspaudus naršyklės mygtuką, tereikia palaukti kelias sekundes, kol ji atsidarys, vietoj minutės Windows'uose. Aišku, dabar pas mane Ubuntu skaitosi kaip ir naujai įdiegta OS, palyginti su senais ir nutukusiais Windows, bet man kyla toks įtarimas, kad Ubuntu laikui bėgant labai nesulėtės. Jei taip ir kada nors atsitiktų, aš čionai parašysiu. Ir dar žadu parašyti, kaip aš įsidiegiau Ubuntu ir kokias klaidas buvau padaręs.

Jei norite pasidalinti savo patirtimi irba nuomone - komentarai mielai laukiami.

[Atnaujinimas]

Gerai, turiu šiek tiek patikslinti tą "Ubuntu 1 min vs Windows 8 min" vietą. Čia matavau laiką nuo įjungimo mygtuko paspaudimo iki to, kol įsijungia Chrome (kompiuteris tampa žmoniškai naudojamas).  Ir apskritai čia ne tikslus matavimas. Toks dalykas gali priklausyti nuo kompiuterio nuotaikos. Bet esmė yra ta, kad bent jau pas mane Ubuntu veikia greičiau.

Filmas: Užmirštieji

Žemę užpuolė ateiviai. Jie sunaikino mėnulį ir nusiaubė mūsų planetą. Kilo karas, buvo pasitelktas branduolinis ginklas. Žmonės laimėjo, bet Žemė tapo beveik negyvenama. Dabar visi žmonės ruošiasi iškeliauti į Titaną ir evakuavosi į kosminį laivą - Tet'ą.
Tiesa, žemėje dar liko keli žmonės. Tai Džekas ir Viktorija - jie prižiūri dronus, kurie saugo vandens siurbyklas ir žudo ateivius. Džekas yra taisytojas, o Vik yra kaip ir jo dispečerė. Jiedu yra efektyvi komanda. Tačiau kol Vik laukia nesulaukia, kol jie išskirs, Džekas nesupranta, kodėl jie, nors ir laimėję karą, turi išskirsti. Jis taip pat sapnuoja sapnus, nors jiems ir buvo ištrinta atmintis ir tai jam atrodo keista.
Tik štai kartą į Žemę nukrenta kažkoks daiktas. Pasirodo, tai yra kosminis laivas, o jame žmonės, miegantys specialiose dėžėse. Džekas atskrenda pasižiūrėti, kas ten tokio. Taip pat atskrenda ir dronai. Jie pradeda žudyti žmones, tačiau Džekui pavyksta vieną išgelbėti. Pasirodo, tai yra moteris, kurią jis sapnuoja savo sapnuose. Pasirodo, tai yra jo žmona - Džiulija.
Džiulija ir Džekas nukeliauja prie laivo duženų, kur turėtų būti juodoji dėžė. Tik, jos beieškant juos sučiumpa ateiviai.
Pasirodo, tie ateiviai nėra tai, ko Džekas tikėjosi. Galbūt viskas yra visai kitaip?

Tai tiek filmo atpasakojimo. Šitas filmas man visai patiko. Skraidantis aparatai, lazeriniai ginklai, o labiausiai sužavėjo milžiniškas lietimui jautrus ekranas - stalas. O jei rimtai, tai filmas patiko, dėl to, kad siužetas pasisuka, kaip iš pat pradžių nesitiki, bet gali nujausti. Juk dažnai ir pats žmogus būna įsitikinęs vienaip, o po to paaiškėja, kad jis visą laiką klydo.
Tai nėra filmas, į kurį būtina nueiti (kaip kad Džango), bet nemanau, kad jį verta ir praleisti. Man pasirodė, kad tai yra gražus, įdomus filmas, kuris gal dar labiau patiktų tiems, kam įdomu mokslinė fantastika.

7/10.

Kaip amierikonas mano vardą tarė

Turiu kalną įrašų, kuriuos norėčiau parašyti, bet pastaruoju metu niekaip neprisiverčiu. Gal šis trumpas įrašas bus kaip mankšta prieš kitus.

O noriu pasidalinti džiugia žinia. Šiaip ji džiugi tik man, bet ir blogas mano, tai...

O prieš gerą savaitę nutiko vienas toks netikėtas dalykas. Paieškojus, bloge galima rasti įrašą apie podcast'us. Tame įraše pirmiausia paminėtas The Amp Hour. Tai yra mano mėgstamiausias podcast'as. 

Lygiai prieš mėnesį vedėjai paprašė klausytojų užpildyti anketą. Klausimai paprasti: kokiam žemyne gyveni, išsilavinimas, darbo sritis ir panašiai. Aš, aišku, tokią anketą užpildžiau - man gi negaila. Taip pat buvo galimybė sudalyvauti konkurse. Tereikėjo viso labo pažymėti varnelę, kad nori dalyvauti. Nieko gero nesitikėdamas ėmiau ir pažymėjau. 

Per keletą savaičių tas konkursas spėjo net užsimiršti, o aš beveik jokių vilčių jį laimėti neturėjau. Tai štai, prieš savaitę pasirodžiusioje laidoje buvo išrinkti laimėtojai. Viskas vyko taip: skaičiuotuve su atsitiktinio skaičiaus pagalba gaunamas skaičius, kuris yra padauginamas iš visų dalyvauti konkurse panorusių žmonių skaičiaus. Gautas skaičius nurodo laimėtoją. Gulinėju aš sau, klausau tos laidos ir pradeda kalbėti apie tą konkursą. Mano smegenis atgamina, kad, tiksliai, gi buvo kažkoks konkursas. Hm... Įdomu, kas gi laimės. Na ir pradeda rinkti laimėtojus. Pirmasis - Stephen Hill. Gerai. Dar vienas skaičius ir... Oh boy... Oh my goodness... Mindogas Stambrokskas. Pala pala... Ką!? Šokau iš lovos, dar kartą perklausiau. Nugi aš! Heh, mano vardas tikrai nelengvas ištarti užsieniečiams, bet kaip amerikiečiui, (tikriausiai) pirmą kartą tariant lietuvišką žodį, buvo visai gerai. Na, bent jau aš supratau. Apturėjau pilnas kelnes džiaugsmo! Ne kas dieną laimi tarptautiniame konkurse. Ne kas dieną ir šiaip laimi. 

Na, o jei įdomu, ką aš ten laimėjau - marškinėlius. Vienerius iš penkių. Gal tai ir nėra kažkas labai ypatingo, bet kaip jau sakiau, The Amp Hour yra vienas mano mėgstamiausių podcast'ų, tai gauti kažkokios atributikos yra labai faina. 

Bet mane labiausiai nudžiugino ne tai, kad kažką gausiu, o tai, kad mano vardas buvo paminėtas. Dar niekad taip nesijuokiau iš to, kaip taria mano vardą.

Tą laidą galite išgirsti čia:

 (laimėtojai renkami kažkur apie 1:04:00)
Arba apsilankyti čia (http://www.theamphour.com/the-amp-hour-139-obtaining-ostentatious-oculiforms/)

Jei nebūčiau apsiraminęs, sakyčiau, kad vis dar negaliu patikėti. Ir visgi smagu.

Raportas [balandžio 03]

Man šiandien paskutinė atostogų diena, o į blogą nė pusės to, ko buvau suplanavęs neparašiau. Savaime suprantama, kad per atostogas reikia ir patinginiauti, bet labai jau greitai šitas džiaugsmas baigėsi ir nieko doro nudirbti neišėjo. Tai, kad šiek tiek atsigriebti parašysiu raportą - po biškį apie daug ką.

Blogas

Pradėsiu nuo šiek tiek techninių dalykų. Kažkada, ne taip jau ir seniai norėjau peržiūrėti visus "Ką aš klausau" serijos įrašus. Ir daugumoje iš jų pastebėjau, kad tai kokio paveiksliuko nėra, ar dar blogiau - dėl autorinių teisių panaikinti Youtube vaizdo įrašai. Tai užknisa! Vis reikia įrašus peržiūrėti, prižiūrėti ir taisyti. Planuoju kada nors daryti tokį grandiozinį peržiūrėjimą. Tačiau, matyt, teks palaukti vasaros - tada daugiau laisvo laiko tokiems dalykams bus.

Mano Youtube kanalas

Taip, aš turiu savo Youtube kanalą. Iš tiesų, tai bet kas, kas turi Google paskyrą, matyt, turi savo kanalą Youtube, tai nieko čia ypatingo. Nieko gero pas manę ten nėra - keletas siaubingos kokybės vaizdo įrašų iš elektronikos konkursų, pora vaizdo įrašų su fejerverkais. Visus juos galima rasti čia, bloge, atitinkamuose įrašuose. Tačiau, kad ir kokie tie vaizdo įrašai prasti bebūtų, turiu 7 prenumeratorius ir virš 5000 peržiūrų. Visai neblogai, kaip visai neprižiūrimam kanalui. Ir kažkodėl man kyla noras įkelti daugiau vaizdo įrašų. Kad ir kaip ardau daiktus ar ką nors panašiai. Aišku, svajonė būtų vos ne EEVblog'ą daryti, bet čia nebent ateityje. O kol kas net nuotraukoms normalaus apšvietimo ant stalo neturiu. Tikiuosi laikui bėgant susiveikti ką nors. O apie Youtube kanalų išvaizdą galvojų atskirą įrašą padaryti. Dabar palaipsiui keičiasi visų kanalų išvaizda ir aš savo jau pasikeičiau, tai jei norite pasižiūrėti - spauskite nuorodą šios pastraipos pradžioje.

Podcast'ai

Kita svajonė vis dar tebėra turėti savo podcast'ą. Ant viso lietuviško interneto vargiai yra nors viena tinklalaidė, o manau, kad bent keliems žmonėms patiktų bevažiuojant, bevaikštant ar bet ką veikiant pasiklausyti kažko panašaus į radijo laidą. Labiausiai mane įkvepia Tested ir TWIT. TWIT yra iš viso superinis reikalas. Jūs tik pasižiūrėkite į lietuviškas televizijas. Kas švaisto savo laiką žiūrėdami tokį šlamštą? Tačiau tai ne tik lietuviškos televizijos. Per užsienio kanalus taip pat nieko gero nerodo. O TWIT - puikus kanalas tiems, kas domisi IT. Internete yra visokiausių laidų įvairiausiomis temomis. Tik, aišku, lietuviškų ne tiek jau ir daug. Todėl būtų visai smagu ką nors sukurti. Pradžiai užtektų ir podcast'o. O juk tam nereikia kažko ypatingo - kompiuteris ir mikrofonas yra viskas, ko reikia norint kurti tinklalaides. Jau net nusižiūrėjau kokio mikrofono norėčiau. :)

Muzika

Mikrofonas dar gal ir praverstų muzikos srityje. Kol kas kuriu viskokias muzikeles, tačiau dar neturiu nė vienos užbaigtos. Kada paskutinį kartą čia įdėjau kažką užbaigto? Per Kalėdas? Jau pats laikas ką nors naujo išleisti. O mikrofonas praverstų jei netyčia sugalvočiau ir pats ką nors užbliauti. Baisu net pagalvoti - jau šitiek metų net nebandžiau dainuoti. Kažin ar labai baisiai išeitų? :)

Depeche Mode

Na, o kad jau pradėjau apie muziką, tai kodėl neparašius apie savo mėgstamiausią grupę. Kaip jau rašiau, Depeche Mode neseniai išleido naują albumą. Tačiau tai dar ne viskas. Planuoju dar parašyti ir apie naują singlą ir kelis pasirodymus. Kaip visada, niekaip nesugebu nevėluoti ir apie viską parašyti laiku.

Tvistas

O pasirodo, kad laiku parašyti įrašai susilaukia daugiau skaitytojų. Kai visas internetas kalbėjo apie Tvistą, aš nesusilaikiau neparašęs įrašo apie šį niekam tikusį projektą. Ir štai poko.lt rodo, kad tai yra populiariausiais (daugiausia visokių +1, like ir panašiai) sulaukęs blogo įrašas. Neblogai! :)

Skaičiukai

Na, o kad jau ir apie populiarumą prakalbau, tai galiu pasidžiaugti, kad matosi didėjimas blogo lankomume. 

Tai, nėra pagrindinis dalykas, ko siekiu rašydamas šį tinklaraštį, tačiau tai, be abejo, yra labai malonu, matyti, kad vis daugiau lankytojų čia užeina.

Kaip matote - aš visus jus seku! 

100

O kad jau apie skaičius, tai prieš daugiau nei mėnesį (taip Mindaugai, tu tikrai nevėluoji) buvo šimtadienis. Nemanau, kad verta pasakoti, kas ten vyko. Trumpai: Rytinėje dalyje "pažaidėme" sporto salėje - pusė velnio, "pavalgėme" valgykloje - nepatiko maisto karas - visgi košiną maikę vilkėti nebuvo labai faina. Pasedėjom klasėse - kai kurios visai gražiai išpuoštos. Davė papiešti. Patiko. Na, o vakare laukė spektaklis. Tas irgi patiko. Po to, kol kiti išvažiavo į vakarėlius girtuokliauti, mūsų kompaniją išėjo į boulingą. Bet kas galėjo pagalvoti, kad jie pentadienio vakare bus pilni? Tai nuvažiavom į restoraną. Visai patiko ir, be abejo, geriau nei namuose sedėti.

O nuo šimtadienio mokyklos foje kažkas pastatė skaičius - kiek tų dienų iki egzaminų liko. Ir kai pamatau tuos skaičius, mano galvoje pradeda groti ši daina:

Its ze fainal kauntdaun!

Pinigai ir Android programėlė

Prieš Velykas buvo pasidarę šiek tiek striuka su pinigais. Piniginėje esantys turtai išsikvėpė ir teko susimąstyti, kur, po galais, tie pinigai iškeliauja? Jau anksčiau esu vedęs žurnalą su išlaidomis ir pajamomis. Tai iš pradžių būna visai linksma, tačiau po šiek tiek laiko virsta kankyne - o tai jau negerai. Taigi, pagalvojau, turi būti lengvesnis būdas registruoti savo pajamas. O kas gali būti patogiau nei to darymas iš karto aparatu, kurį visada turi savo kišenėje - telefonu. Ėmiau ir pradėjau ieškoti programėlės. Atrodo, buvau radęs gražią, tačiau netiko jos funkcijos - darė ne tai, ko norėjau. Dabar įsidiegiau kažkokią ne itin gražią programėlę pavadinimu "Financisto", tačiau jos veikimo principas man labiau patinka.

Vakar, buvo kilęs net įkvėpimas susikurti savo programėlę. Visgi neradau gražios ir visą tai, ką noriu darančios, tai kodėl nepabandžius pačiam sukurti. Tik bėda, kad laiko neturiu ir gal geriau užbaigsiu elektronikos projektus.

O norėčiau programėlės kurį darytų štai ką:

• Galima būtų susikurti kelias sąskaitas (grynieji, kortelė ir t.t).
• Išleidus ar gavus pinigų galima būtų visą tai užregistruoti.
• Būtų galima kurti visokias kategorijas (pinigai išleisti detalėms, maistui ir t.t.).
• Būtų visokios ataskaitos su grafikais.
• Būtų sąrašas "ką galiu nusipirkti". Surašai dalykus ir kainas, kuriuos nori nusipirkti ir kai sukaupi pakankamai pinigų - jie pasižymi žaliai.
• Einant pro parduotuvę programėlė galėtų priminti, kad čia norėjai ką nors nusipirkti.
• Gražus dizainas. Tos programėlės, kurios sukurtos dar Android 2.2 atrodo ne kaip.

Jei naudojate kokią nors panašią programėlę - pasidalinkite komentare. :)

Įrašai

Kaip jau rašiau, atostogos pasibaigė, o įrašų parašiau ne tiek daug kiek norėjau. Nesinori žadėti ką nors parašyti, nes tada reikėtų užsivesti visą sąrašą, kad neužmirščiau. Kažin kiek yra tokių įrašų, kuriuos pažadėjau parašyti, tačiau vis neprisiruošiu ar iš vis užmiršau parašyti?

Tačiau čia noriu trumpai parašyti apie ką kitą. Apie "naršom po internetus" įrašų seriją. Galvoju tuos įrašus šiek tiek pakeisti. Dabar gaunasi vos ne vien linksmi video, o norėčiau, tame įraše pateikti ne tik linksmus, bet ir įdomius dalykus. Ir ne tik video ar svetaines, bet ir straipsnius. Gal būtų daugiau naudos ir įdomiau. Na, bet kokiu atveju, pažiūrėsiu kaip gausis berašant įrašą. 

Na, tai tiek. Siaubas, kaip ilgai trunka tas įrašų rašymas! Klaidų netikrinsiu (gal nebent vėliau) - einu valgyti. O jums, skaitytojai, geros dienos! :)