Viduriai: laminatorius Hama A40

Prieš pat ateinant 2013 metams nusipirkau laminatorių elektronikos reikmėms. Jis kuo puikiausiai veikia, schemos irgi gaunasi, bet vis dėlto, dėl geresnių rezultatų reikia, kad jis labiau įkaistų. Tai norėdamas pažiūrėti, kaip jis veikia ir ar galima jį kaip nors modifikuoti, nusprendžiau jį išardyti. O tuo pačiu ir čia parašysiu dar vieną "vidurių" įrašą.

Štai taip atrodo laminatoriaus vidus. Kairėje variklis, per vidurį aliuminiu uždengti volai, o dešinėje visokie laidai. Elektronikos čia visai nedaug ir viskas veikia nuo 230V, tai jei kas nors sugalvos kažką panašaus ardyti, būtinai ištraukite iš tinklo prieš tai darydami! Be to jis dar ir neblogai įkaista. Būkite atsargūs!

Šioks toks nukrypimas nuo temos. Man smalsu, kokia skaitosi pas mus įtampa lizduose (rozetėse)?  Iš senovės sakom du dvidešimts, internete radau, kad 230V, o matavimai labiau rodo 240V (238V, jei tiksliau). Tai kaip čia yra? Labiausiai tikėčiau matavimais, bet voltmetras irgi ne stebuklas, ypač, kai pigus ir kiniškas, tikriausiai turintis nemažą paklaidą. Jei kas nors tiksliai žinote, parašykite komentaruose. :)

Pradėsiu nuo variklio. O ką apie jį galiu pasakyti? Nieko. Čia toks kinietiškas dalykas, kad negaliu apie jį rasti informacijos (išskyrus tiek). Nors viskas ir iš etiketės aišku. Dirba nuo kintamos srovės, 230V, naudoja iki 4W energijos, padaro 4 apsisukimus per minutę. 

Tai šis varikliukas, dantračių pagalba suka abu volelius. Vieną kartą būrelyje buvo sugedęs laminatorius - sulūžo plastikiniai dantračiai. Matyt, tai silpniausia aparato dalis. Pas mane jie taip pat plastmasiniai, bet juk gauni tiek, kiek sumoki. Tačiau šitie dantračiai atrodo gan stambūs, tvirti, tai gal nesulūš.

Dabar pereisiu prie dešinės pusės. Čia matosi laidų raizgalynė, schemutė su šviesos diodais, kažkokios detalės, pritvirtintos prie metalinio korpuso, ir kažkoks tarp metalo įspraustas vamzdelis su dviem baltais laidukais. Jis patraukė mano dėmesį. Maniau, kad ten kokia termopora, kuri matuoja temperatūrą, bet tai būtų kvaila, nes tam reikėtų daugiau elektronikos, kurios čia nerasta, tai ši mintis atkrito.

 

O pasirodo, ten viduje šiluminis saugiklis. Kam įdomu kaip jie veikia, galite pasiskaityti apie juos čia (http://www.schott.com/epackaging/korean/download/thermal_cutoff_catalog_nsc.pdf). 

Iš esmės tai kaip paprastas saugiklis, tik šis apsaugo ne nuo per didelės srovės, o nuo per didelės temperatūros. Tai pravartu visokiuose įrenginiuose, kurie gali gerokai sušilti. Šitoks saugiklis gali apsaugoti nuo gaisro, jei kas nors neatsijungtų ir per daug įkaistų. 

Iš užrašų matosi, kad šis atlaiko įtampą iki 250 voltų. 

Taip pat gali atlaikyti iki 10 A srovės. O saugiklis suveikia kažkur apie 192 laipsnius Celsijaus. Apie tokias detales iki šiol nebuvau girdėjęs. 

Tuo man ir pradėjo patikti ardyti daiktus - gali sužinoti kažką naujo ir suprasti kaip veikia. Vaikystėje taip pat teko ardyti daiktus. Tik problema, kad dažniausiai atgal jų nesudėdavau. :)

Toliau dėmesį patraukė pora detalių, kurios buvo pritvirtintos prie to metalinio korpuso viršaus. Jos laikosi plastmasinių detalių pagalba (nuo detalės, esančios dešiniau, plastmasės nuimtos).

Kas čia per detalės? Jų numeris KSD301 ir tai yra termostatas (termorelė, termokontaktas). Mano manymu, tai yra kaip koks jungiklis, kuris įsijungia/išsijungia nuo šilumos. Jų yra du tipai: įprastai atviri ir įprastai uždari. Pastarieji praleidžia elektros srovę tol, kol nesušyla iki nurodytos temperatūros. Kai pasiekiama temperatūra elektros srovė atjungiama - termostatas tampa atviras. Tas, kuris pavaizduotas aukščiau esančioje nuotraukoje, tai daro ties 135 laipsniais Celsijaus.

Bet šių detalių yra dvi. Kita detalė atrodo identiškai, tačiau skiriasi temperatūra - čia ji tik 105 laipsniai.

Tai verčia mane susimastyti. Aš kažkada matavau iki kokios temperatūros sušyla laminatorius ir gavau apie 120 laipsnius Celsijaus. Štai su tuo 135 laipsnių termostatu viskas tvarkoje, viskas logiška - 120 laipsniai yra mažiau nei 135, tačiau šis 105 man dabar tapo šiek tiek neaiškus. Jei vidus sušyla iki 120 laipsnių - tai šis turi atsijungti. Tačiau ką tai duoda? Iš pradžių galvojau, kad jie vos ne nuosekliai sujungti - atsijungus bet kuriam iš jų nustotų tekėti elektra ir aparatas daugiau nešiltų, o tas su didesne temperatūra tai kaip apsauga, jei netyčia 105 laipsnių neatsijungtų. Bet dabar pagalvojus kažkaip nesiderina tai. Gal kai aparatas sušyla iki 105 laipsnių, tas termostatas atsijungia ir šildymui naudojama mažiau energijos? Nes nuo kambario temperatūros sušildyti iki 105 reikia daugiau energijos, nei ją tiesiog palaikyti. Gaila, kad neišsinagrinėjau kur kiekvienas laidas eina, gal būtų aiškiau.

Tai jei noriu, kad laminatorius sušiltų iki aukštesnės temperatūros, man reikėtų pakeisti šitas detales į tokias, kurios atsijungia ties norima temperatūra.

 

Dar įdomu pasidarė kas čia visą tą laminatorių šildo. Dėmesį patraukė tokios plokštelės su laidais, einančiais į abu jų šonus.

Bandžiau pasižiūrėti ar tai kaitinimo elementai, bet be brutalios jėgos nelabai kas matosi.

O pasitelkus laužymą viskas matosi daug geriau. Tos plokštelės viduje yra kita plokštelė su plonu laideliu einančiu aplink. Kai per laidelį teka elektros srovė - jis šyla ir šildo laminatorių ir jo volus (kuriuos, deja pamiršau nufotografuoti. Iš tiesų tai du strypai, aptraukti kažkokia rusva guma. Jei gerai ieškosite, tai vienos iš aukščiau esančių nuotraukų kampe tie volai  šiek tiek matosi).

Na ir dar liko plokštelė su indikaciniais šviesos diodais. Nieko įspūdingo - keli rezistoriai, diodas ir žalias su raudonu LED'ai.

Dabar pagalvojau, gal tas 105 laipsnių termostatas skirtas tam, kad įjungtų žalią šviesos diodą? Jis įsijungia, kai laminatorius pakankamai sušyla. Tuo momentu taip pat galima išgirsti spragtelėjimą - tokius garsus skleidžia termostatai kai persijungia. Bet nejaugi detalė tik tam ir skirta? Reikės dar kartą atsidaryti ir pasekti kur laidukai eina.

Tai ir atrodo viskas. Aparatas turi tikrai ne daug detalių, bet ir tarp jų sutikau keletą naujų, kurių dar nebuvo tekę matyti. Ardymas buvo pats baisiausias iš visų turėtų. Reikėjo eiti ieškoti atsuktuvo, kuris pasiektų kažkur giliai skylėje pasislėpusius varžtus, visur laidai, kurie ne tokie ilgi kaip norėtųsi, o atlituoti jų visai neturėjau noro. Beardant laminatorius nebendradarbiavo, keletą kartų norėjo nulėkti nuo stalo, tai užtat ir norėjosi greičiau jį atgal sudėti, kad nenervintų, tačiau dėl to neįsigilinau kaip tiksliai detalės sujungtos. Na ką padarysi. Tai atrodo viskas. Pamatėme kas šildo aparatą, kas nustato iki kokios temperatūros jis sušyla, kokia apsauga naudojama ir kas ten burzgia jo viduje, sukdamas volus. Paprastas daiktas. Na, o man telieka  toliau juo naudotis ir tikėtis, kad bent kam nors šis įrašas buvo naudingas ar įdomus.


Na, o kad jau įrašas parašytas vasario 16 dieną, pasinaudodamas proga, noriu visus pasveikinti su šia Lietuvai svarbia švente! Mylėkime ir didžiuokimės savo šalimi.